Skip to content

Taikyti socialines pašalpas rekomenduota griežčiau

Mamertas KRAPAUSKAS

Nuo šių metų įsigaliojo piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams naujos redakcijos įstatymas. Ta proga Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įkurta socialinės pagalbos tarnyba ir jos mobili specialistų grupė, kuri sudaryta iš ministerijai pavaldžių įstaigų – Darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybų atstovų. Grupė pradėjo lankytis Lietuvos savivaldybėse ir domėtis, kaip šio griežtesnio ir veiksmingesnio įstatymo teiginiai įgyvendinami praktikoje.

Praėjusį trečiadienį ši socialinės pagalbos tarnybos grupė lankėsi ir mūsų rajone. Jos atstovės susitiko su Socialinės paramos ir kaimo reikalų, Vaiko teisių apsaugos, Švietimo, kultūros ir sporto skyrių vadovais bei darbuotojais ir aptarė piniginės socialinės paramos naujoves, taip pat lankėsi pas kai kuriuos socialines pašalpas gaunančius gyventojus. Po pietų ši grupė, dalyvaujant vicemerui Henrikui Šiaudiniui ir savivaldybės administracijos direktoriui Rimantui Mačiui, savivaldybėje susitiko su žiniasklaidos atstovais.

Susitikime kalbėjusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja ir Socialinės pagalbos tarnybos vadovė Svetlana Kulpina teigė, kad šio vizito tikslas – pasižiūrėti, kaip savivaldybėje ir jos padaliniuose įgyvendinamas šis naujas įstatymas ir rajono duomenis palyginti su Lietuvos vidurkiu. Pasak grupės vadovės, Ignalinos rajone socialinę pašalpą gauną 12,2 proc. rajono gyventojų, kai tuo tarpu Lietuvoje šis procentas yra žemesnis ir sudaro 7,1 proc. Tai lemia objektyvios priežastys, nes rajone nedarbo lygis – 16,6 proc. Natūralu, kad esant gana aukštam nedarbui, socialinę pašalpą gauna ir daug gausesnis gyventojų būrys.

Socialinę pašalpą rajone dabar gauna 2290 asmenų, iš jų 228 – ilgalaikiai paramos gavėjai. Per metus rajone socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms panaudojama apie 7,490 mln. Lt. Buvo pastebėta, kad 2008 m. Lietuvoje socialinę paramą gavo 37 tūkst. asmenų, o šiuo metu 227 tūkst., taigi net 6 kartus daugiau. Kaip pastebėjo mero pavaduotojas H. Šiaudinis, toks didėjimas neatitinka nedarbo lygio didėjimo, nes didžiausia problema yra ta, kad apskritai mažėja žmonių pajamos, darbas pastaruoju metu taip nuvertintas, kad kai kuriais atvejais žmogui labiau apsimoka nedirbti.

Susitikime buvo pareikšta, kad grupės dalyvių tikslas – pasižiūrėti, ar socialinė parama teikiama teisingai ir ją gauna būtent tie, kuriems ji priklauso. Viešnia pastebėjo, kad seniūnijose reikia tobulinti socialinę veiklą, sukaupti kuo daugiau žinių apie asmenis, gaunančius pašalpą. Apsilankius kai kuriose šeimose, kurios užsiima individualia veikla, įsitikinta, kad jų pajamos nedidelės. Todėl ar verta joms užsiiminėti verslu? Kyla ir abejonės, ar teisingai nustatomos jų pajamos.

Buvo pastebėta, kad savivaldybės vadovai ir atskiri padaliniai kūrybingai dirba tarpusavyje, daug dėmesio skirdami socialinės rizikos šeimoms, bet susidaro įspūdis, kad pagal įstatymą nederėtų visiems mokėti pašalpas pinigais, nes kai kas juos panaudoja ne maistui, o alkoholiui įsigyti. Reikėtų tokiems asmenims parinkti tinkamesnes paramos formas.

Iš esmės savivaldybei ir jos padaliniams pasiūlyta pasidomėti penkių savivaldybių veikla, kurios nuo metų pradžios bandomajame projekte socialinę paramą skirsto griežčiau, tad jos gavėjų skaičius ten sumažėjo.

Autoriaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *