Skip to content

Peterburgo armonikų šventėje – ir ignaliniečių melodijos

MI informacija

Uteniškiai etnomuzikologai, aukštaičių dainų ir instrumentinės muzikos tyrinėtojai Raimondas ir Rima Garsonai, spalio 20 d. Utenos muzikos mokykloje organizavo 2-ąją respublikinę Peterburgo armonikų šventę. Į renginį muzikantai atvyko iš Anykščių, Molėtų, Rokiškio, Utenos, Ignalinos ir Zarasų rajonų – juos, pasak vedėjų, ,,atnešė rudenio vėjas“. Ši šventė – savotiškas Garsonų veiklos rezultatas, pasiektas dalyvaujant instrumentologinėse ekspedicijose visoje Lietuvoje ir bendraujant su liaudies muzikantais. Jie visus pažįsta, žino kas, iš kur ir kaip groja…

Renginį vedė šmaikščiosios Utenos kultūros centro režisierės. Jos papasakojo visas liaudies muzikantų asmenines paslaptis, istorijas apie Peterburgo armonikas, jų gamybą, įsigijimą, meistrus, muzikavimą. Vieni atsakinėdami „šposino“, kiti – buvo rimti, kaip per išpažintį. Gražiai skambėjo muzikantų apibūdinimas: „Atimk viskų iš muzikonto: ir smuikelį, ir kontrabosų, ir net išeiginį žiuponiokų – vistiek KAŽKAS liks!“ Tuo kažkuo (linksmumu, nuoširdumu, talentu…) kelias valandas visi grojantieji ir džiugino susirinkusius!

Mūsų kraštui atstovavo Mindaugas Milinavičius iš Mielagėnų. Jis groja 1907 m. gamybos Peterburgo trieile armonika, pirkta Vilniaus antikvariate. Jau keturių meistrų rekonstruota. Jo grojimo pradžia – apie 18 metus. Groja Vilniuje, etnografiniame ansamblyje „Ūla“, ir Mielagėnų kapeloje. Repertuaras: Mindaugo polka, Pupų dėdės („senelio“) polka, valsai, Peterburgo polka ir kt.

Kazimieras Blaževičius žinomas ne tik kaip armonikierius, bet ir kaip cimbolininkas (garsaus Jono Lechovicko mokinys iš Ignalinos). Rajono bendruomenių šventėse, įvairiuose kultūros renginiuose, mugėse, atidarant parodas – dažnas linksmintojas. Grojimo pradžia – nuo 5-erių metų. Repertuare – 100 kūrinių: „Ramunių valsas“, „Kazimiero valsas“, „Kazimiero polka“, „Girdėtas valsas“ ir kt. Nuo 2005 m. iki dabar groja ansamblyje „Lanksva“, IKSC ir Linkmenų kaimo kapeloje „Žiezdras“. Jam Peterburgo  armoniką gamino Bikulčius iš Dūkšto.

Trečias ąžuolas – Vilhelmas Kanišauskas iš Kazitiškio. Groja Peterburgo trieile nuo tų laikų, kaip pats sako, kai „pradėjo eit pradinėn mokyklon“. Armoniką 1990 m. pats pasidarė. Jo senelis grojo smuiku, o tėvas – irgi Peterburgo armonika. Grojo 6 vestuvėse, krikštynose, gegužinėse, vardynose, daugelyje Kazitiškio seniūnijos švenčių ir renginių, Ignalinoje etnokultūros 20-metyje, pristatant ekspedicijos duomenis – sostinėje. Dažniausiai groja vienas. Iš karklo ir alksnio daro dūdeles, o repertuare – apie 40 kūrinių: „Peterburska polka“, „Žukovo pasiutpolkė“, „Vilniaus polka“, „Mergelių viliotinis“ ir kt.

Toks instrumentas paplitęs tik dalyje Lietuvos – mūsų krašte. 100-mečiu dumpliniu instrumentu, jo skambesiu, muzikavimo galimybėmis ir repertuaru talentingi ne tik vyriausios kartos muzikavimo meistrai gražiai muzikavo, bet ir vidurinės kartos armonikininkai. Smagiai visus nuteikė uteniškių jauniausios kartos muzikantų pasirodymai. Liaudies muzikantai daugiausia grojo Rusijos bei Vokietijos fabrikuose gamintais instrumentais. Tačiau daug instrumentų gaminosi patys, sugedusius remontuodavo ar savaip perdarydavo…

Armonikininkams šventėje talkino mažojo būgnelio tradicijos populiarintojai ir atgaivintojai. Pasirodė auganti muzikantų pamaina – Utenos muzikos mokyklos Rimos Garsonienės parengti  folkloro studijos ir kapelijos mokiniai – muzikantai ir šokėjai. Auga išties rimta tradicinių muzikantų pamaina. Utenoje tęsiamos instrumentinio muzikavimo tradicijos, jomis domisi visuomenė.

Niekam neprailgo šventė, nes joje dalyvavo garsios kapelos uteniškis vadovas Kazimieras Streikus, iš Zarasų – Gintaras Andrijauskas, kiti, ne prasčiau valdantys armonikas, o renginį vainikavo pats Raimondas Garsonas, smagiai grojęs su savo mokytoju Valentu Trainiu ir išauginta naująja karta. Uždegantis begalinis muzikantų noras groti sukūrė ypatingą atmosferą, kurioje klausytojus kerėjo  melodijos, jų atlikimo būdas, o  ateityje turės aukso vertę. Liaudies  melodijos – neišsenkantis šaltinis!

Su geromis nuotaikomis sugrįžę dėkojame transportą parūpinusiam Ignalinos kultūros ir sporto centro direktoriui Darginui Mikėnui ir kantriajam Juozui Karkleliui, savo žmonėmis besirūpinantiems Kazitiškio ir Mielagėnų seniūnams bei laisvalaikio organizatorėms Danutei ir Aldonai. Gero Jums ūpo ir stiprios sveikatos!

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here