Spalio 20–21 d. Ignalinoje vėl bildėjo tradicinis vaikų ir jaunimo teatrų festivalis „Bildučiai“. Parodyta 11 spektaklių. Pasirodė teatrai iš Ignalinos, Alytaus, Plungės, Rokiškio, Telšių, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, taip pat svečiai iš Tukumo (Latvija). Pertraukų metu nuobodžiauti neleido miesto vaikų meno kolektyvai bei svečiai – pristatyta Panevėžio J. Miltinio dramos teatro aktorių bei Ignalinos jaunimo literatūrinė-muzikinė kompozicija „Sunku mums būtų be vilties“, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms.
Šiemet festivalis vyko jau 18-ąjį kartą. „Mes jau pilnamečiai, galim vairuoti, balsuoti, eiti į kariuomenę“, – šūkčiojo scenoje linksmieji bildučiai ir deklamavo Maironio eiles. Visi spektakliai, muzika ir šokiai – tai vaikų ir jaunimo dovana didžiajam poetui – „Mes mylim savo kraštą, norim, kad Lietuva neišsivaikščiotų, o gyventų protėvių žemėje, santarvėje, gražiai ir dvasingai“. Festivalio organizatoriai kvietė gyventi pagal Maironio idealus: „Mums reikia tų, kur susikaupę veikia / daugiau darbų, daugiau jaunos vilties“.
Ignaliniečius ir festivalio svečius, jaunuosius aktorius, jų vadovus ir režisierius sveikino Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Rimanta Vilčinskienė. „Ignalinos kultūrinis gyvenimas jau nebeįsivaizduojamas be spalvingų, triukšmingų ir kaskart intriguojančių „Bildučių“, kuriuos myli ir vaikai, ir suaugę“, – sakė ji ir visiems linkėjo gražių bei prasmingų dienų Ignalinoje.
Tos dvi dienos buvo tikrai gražios. Puikus rudeniškas oras, linksmi jauni balsai, juokas pripildė Ignaliną tikro bildutiško džiugesio. Festivalio spektakliai buvo tikrai labai įdomūs ir „stiprūs“.
Pirmąją dieną ypač šauniai pasirodė Alytaus „Drevinsko“ teatro studija, pristačiusi spalvingą spektaklį „Uodų pasakos“ pagal Vytautą V. Landsbergį. Stebino mažųjų artistų sugebėjimai, puikūs kostiumai, muzikiniai intarpai. Telšių Žemaitės teatro vaikų ir jaunimo studija „Savi“ ir bene jauniausias bei labai talentingas festivalio dalyvis, berniukas iš spektaklio „Meškis po širdim“, sugrąžino į vaikystės pasaulį, šviesiu liūdesiu sukrebždeno širdis. Plungiškių teatras „Saula“ tradiciškai, bet nuotaikingai, sekė seną gerą H. K. Anderseno pasaką „Coliukė“.
Puikius kostiumus ir išraiškos meną demonstravo festivalio svečiai iš Latvijos, Tukumo jaunimo teatro „Knifinš“. Anksti šį pasaulį palikusio jauno poeto P. Gintalo prieštaravimų pilną gyvenimą priminė Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos teatro studija „N-7“ ir jų poezijos spektaklis „Tiltas“.
Kaip visada didelio dėmesio sulaukė Rokiškio jaunimo teatras. Jo spektaklis „Emigrantai“ (rež. Justinas Krisiūnas) palietė skaudžią priverstinės emigracijos temą, kuri atskleista per vienos šeimos istoriją: tėvai, prislėgti finansinių sunkumų, su dukromis išvyksta į Angliją. Du jauni, mylintys žmonės išgyvena išsiskyrimo skausmą. Abu jie nori gyventi Lietuvoje, turi daug svajonių, planų… Spektaklis žiūrovui siunčia netiesioginę žinutę: mūsų šalyje ne viskas gerai. Aktoriai kalba apie tai, kad dirbantis žmogus turi padoriai uždirbti, talentingas jaunuolis – mokytis ir kurti.
Ignalinai festivalyje atstovavo Česlovo Kudabos vidurinės mokyklos teatras „IKI“ (spektaklis „Žiebtuvėlis“) ir Ignalinos rajono gimnazijos teatras „IKI“ (spektaklis „Laumelė“). Jaunesnieji ir vyresnieji IKIečiai. Šiems abiems kolektyvams vadovauja režisierė Jolanta Narbutaitienė. Jaunesnioji teatro grupė džiugino žiūrovus smagiai perkurtais pasakų motyvais, vyresnieji meniškai perteikė M. Baranauskienės sakmę, kurioje apdainuojamas Ignalinos krašto grožis, išaukštinamos amžinosios vertybės – meilė ir pasiaukojimas dėl kitų laimės. Graži legenda apie baltosiose lelijose gyvenančias gerąsias laumeles, apie didelę jaunų žmonių meilę, nugalėjusią visas kliūtis, apie iš senovės atkeliavusį nepalaužiamą lietuvių norą būti laisvais, sujaudino žiūrovus, nuo kurių, kaip jau įprasta vaidinant IKIečiams, „lūžo“ salė, buvo visiškas anšlagas.
Pertraukėlių metu būta ne tik skanėstų, bet ir gražios muzikos, šokių bei dainų. Visus linksmino Ignalinos mokyklos „Šaltinėlis“ pasakoriai, Ignalinos gimnazijos bei ansamblio „Pumpurėliai“ dainininkai, kolektyvų „Lelijėlė“, „Mamba“, ritminių šokių grupės „Tik-tak“ šokėjai. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmakursis, ignalinietis Justinas Čeponis, dovanojo rimtosios muzikos koncertą.
Antroji festivalio diena
Ji prasidėjo bildutiška mankšta, kurios metu bildučių trijulė Deimantė Malikėnaitė, Valerija Možeika ir Grigorijus Orlovas vėl pažadino salėje pirmosios dienos šurmulį, kuris iš karto pritilo, kai į sceną buvo pakviestas jaunesniojo amžiaus ignaliniečių „IKI“ kolektyvas, suvaidinęs „Žiebtuvėlio“ nuotaikingą, vos daugiau nei pusvalandį užsitęsusį spektakliuką, kuris pradžiugino žiūrovus smagiai perkurtais Andersono pasakų motyvais, kuriuose dalyvauja gerai pažįstami herojai. Kitas – Šiaulių „Kompanija šauni“ kolektyvo pasirodymas „Aš pasaulio – bamba“ jau buvo kitokio turinio ir dinamikos, nes jame netrūko pantomimos bei akrobatinių triukų.
Po šiauliečių pasirodymo, fojė mikrofonus perėmė iš Panevėžio Juozo Miltinio teatro atvykusios žinomos aktorės E. Matulaitė ir E. Kariznaitė, kartu su vyresniojo amžiaus „Iki“ trupės dalyvėmis Renata Artimavičiūte ir Vilte Dūksaite atliko literatūrinę-muzikinę kompoziciją „Sunku mums būtų be vilties“, skirtą Maironio metams pažymėti. Beje, šis festivalis ir buvo skirtas tautos dainiaus 150-osioms metinėms paminėti. Todėl aktorės kiek plačiau supažindino su Maironio gyvenimo ir kūrybos akimirkomis, kurių nesama net mokykliniuose vadovėliuose, taip pat padeklamavusios keletą ir žinomų, ir mažiau žinomų eilių.
Po šių susikaupimo minučių vėl tęsėsi svečių spektakliai. Scenoje pasirodė bene toliausiai į Ignaliną važiavęs Klaipėdos „Aušros“ teatras, parodęs nuotaikingą spektaklį „Po šimts kukūrbezdalių, ruduo“.
Šio festivalio paskutinės dienos ryškiausius prisiminimus paliko Alytaus Jotvingių gimnazijos studijos „Taškas“ sukurtas spektaklis „Obuolio istorija“, kurio metu žiūrovai per humoro prizmę galėjo pažvelgti į Lietuvos istorinius įvykius net nuo Vytauto Didžiojo valdymo metų iki dabarties, neaplenkiant net žmonijos pradžią pradėjusių Adomo bei Ievos.
Po šio spektaklio ir baigėsi 18-ojo tarptautinio vaikų ir jaunimo teatrų festivalis. Jo vedėjai apgailestavo, kad šią šventę tenka užbaigti, bet atsisveikinama tik metams, iki kito spalio.
Skambant nuotaikingai bildučių dainelei, į sceną buvo pakviesti antros ir po pirmos dienos pasilikę spektaklių dalyviai bei jų vadovai, kuriems festivalio organizatoriai reiškė kuo nuoširdžiausias padėkas. Kultūros ir sporto centro metodininkė Tatjana Striukova, įteikdama svečiams padėkos raštus ir simboliškus laikrodžius, pažymėjo, kad pastarieji tegul skaičiuoja valandas ir minutes iki kito susitikimo, kai bildučiai vėl susirinks į Ignaliną.
Nuoširdžius padėkos žodžius visiems bildučių kolektyvams ir jų vadovams perdavė ir šio festivalio krikštamotė Jolanta Narbutaitienė. Ji, beje, nuoširdžiai dėkojo ir visiems festivalio rėmėjams, o ypač Mariui Vilčinskui ir Tatjanai Striukovai, kurie buvo artimiausi jos pagalbininkai kuriant šią šventę. Už ją daug nuoširdžių padėkos žodžių festivalio organizatoriai susilaukė ir iš svečių pusės.
Nutilus bildučių šurmuliui, festivalio organizatorė Jolanta MI sakė:
– 18-asis festivalis buvo labai kūrybiškas savo spektakliais. Jų metu Lietuvą pamatėme kaip veidrodyje. Net vaikai ir jaunimas scenoje prakalbo apie opias, mus slegiančias problemas. Tai ir migracija, netiesos kalbėjimas ir gėrio trūkumas, taip pat meilės stoka vaikams. Tad reikėtų, kad suaugusieji padėtų savo atžaloms augti ir tobulėti.
Štai tokie – įdomūs, įvairūs ir be galo kūrybingi – „Bildučiai“ nušvietė rudenišką Ignalinos padangę, pripildė širdis tikro teatriško džiaugsmo ir atsisveikino, palikdami pačius gražiausius atsiminimus. Ir daug vilties…
Autorių nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!