Skip to content

„Man vieno gyvenimo per maža…“

Visai neseniai šiuos žodžius išgirdau iš ignalinietės Veronikos Varnienės lūpų, kai ši, pagal savo amžių nepaprasto judrumo, puikios atminties ir darbštumo, moteris jos kūrybos gerbėjų ir artimų žmonių gausiame būryje pažymėjo garbingą savo 90-ties metų jubiliejų. Rajone sunkiai sutiktume daugiau tokio amžiaus žmonių, kurie praėję itin sunkius gyvenimo išbandymus, kaip ši senolė, išdrįstų ištarti panašius žodžius ir taip optimistiškai žvelgtų į ateitį. Tai retas atvejis, iš kurio vertėtų daug kam pasimokyti.

V. Varnienė – ištikima mūsų krašto bebaimė patriotė, kuri visų trijų – lenkų, vokiečių ir rusų – okupacijų metais drąsiai gynė iš tėvo, buvusio Lietuvos savanorio Konstanto Bukausko, ir mamos Grasildos paveldėtą meilę gimtajam kraštui, degė neapykanta Tėvynės priešams ir išdavikams. Jos tėvą už jo įsitikinimus sušaudė kagėbistai, sunkių išbandymų ir nuolatinių persekiojimų patyrė ir Veronikos motina. Nuo pat jaunų dienų, būdama dar tik devynmetė mergaičiukė, lenkmečiu ji tapo aktyvia savanorių ir Lietuvos partizanų ryšininke, aprūpindama juos uždrausta lietuviška spauda. Už tai taip pat buvo persekiojama.

Dievulis jai nepagailėjo ryškaus talento, todėl jau nuo jaunų dienų, gal ir ne visai tobulas, slapta kūrė eiles, kuriose atsispindėjo visa jos neapykanta okupantams. Nors visas pluoštas jos eilių priešo buvo sunaikintas, bet ji ir vėliau jas rašė. Nelengvas Veronikos gyvenimas neleido jai siekti mokslo aukštumų. Po lenkiškos pradinės mokyklos jai pavyko baigti žemesniąją Žemės ūkio mokyklą, karo metais ir pokariu veikusią Senojo Dūkšto dvare, ir savarankišką gyvenimą pradėti dirbant Dūkšto valsčiaus sekretore. Kiek vėliau dirbo pieninėje, Žuvininkystės ūkyje. Dar jaunystėje šešerius metus tarnavo ir pas Rojaus šeimininką prof. Adomą Hrebnickį. Pastarąjį ji slaugė iki pat šio garsaus mokslininko mirties 1941 m. rudenį.

Daug vargo patyrusiai moteriai poezija visada buvo didžiausia atgaiva. Tad ir sulaukusi garbaus amžiaus, ji jau išleido dvi poezijos knygas. Palankiausio skaitytojų įvertinimo sulaukė 2010-aisiais išleista jos prisiminimų bei poezijos knyga „Neišpažintos nuodėmės“.

Sklaidant knygą, kurią apipavidalino autorės dukra dailininkė Danutė Kibickienė, galima tik stebėtis dar 1938 m. užrašytais tėvo – Lietuvos savanorio K. Bukausko – prisiminimais. Drąsiai galima teigti, kad tai istorinė apybraiža, kurioje tiksliai išvardinti jos gimtojo Bikėnų ir aplinkiniuose kaimuose buvusių savanorių, o vėliau – Lietuvos partizanų veiklos epizodai. Kam dar nepavyko šios trečios V. Varnienės knygos perskaityti, vertėtų būtinai tai padaryti, nes joje išvardintos visos buvusių savanorių ir partizanų pavardės, jų likimai. Dėmesio verti ir poetės posmai, skirti jų atminimui.

Švenčiant Veronikos garbingą 90-ąjį jubiliejų, ji dar kartą patvirtino, kad jai vieno gyvenimo per maža, nes yra pasirengusi paruošti dar vieną – ketvirtąją – knygą. Tuo galima tvirtai tikėti, nes literatė trykšta energija, o ir sveikata bei atmintimi taip pat nesiskundžia. Ji džiaugėsi, kad teko pabendrauti su poetu Pauliumi Širviu ir rašytoju Vytautu Petkevičiumi, matė ir Salomėją Nėrį. Daug ko iš jų pasimokė. Ir su žinomais politikos veikėjais buvo susitikusi, kuriems drąsiai reiškė savo pozicijas. Atmintyje įstrigo ir jos žodžiai, kad iki šiol ji nieko nebijanti. Prieštaravo ir dabartiniam europarlamentarui Vytautui Landsbergiui. Pasak jos, „mano kelias akmenuotas, siauras takas spygliais klotas“, tad ji turinti teisę nors visą tiesą išsakyti.

Popietėje, švenčiant Veronikos garbingą gimtadienį, jubiliatė sulaukė daug nuoširdžių josios kūrybos gerbėjų, taip pat artimų giminaičių sveikinimų ir linkėjimų žodžių. Jai, prie savivaldybės Viešosios bibliotekos susibūrę, literatai paskyrė savo eiles ir padovanojo gausybę rudens gėlių puokščių. Skambėjo muzika ir bendros dainos. Netrūko ir prisiminimų, kurių metu buvo dėkota, kad ši solidaus amžiaus moteris visada aktyviai dalyvauja rajono literatų veikloje, jų išvykose ne tik po rajoną, bet ir į respublikinius renginius.

Autoriaus nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje