Rinkimai sėkmingai baigėsi. Tiesa, yra kalbų, kad dar visko gali būti, bet, žinote, maža ko žmonės prikalba. Štai ir po šių rinkimų pradėta kalbėti, kad kai kurios mūsų valstybės institucijos laikosi kur kas geriau, negu jos apie tai šneka, ir žmonėms jų vis dar labai reikia. Kalba eina apie Lietuvos paštą.

Todėl žiūriu į antro rinkimų rato rezultatus, išspausdintus „Mūsų Ignalinoje“, ir džiaugiuosi. Šį kartą beveik trečdalis dalyvavusiųjų rinkimuose balsavo paštu. Tiesa, kiek su artimesniais ir tolimesniais kaimynais kalbėjausi, nė vienas neprisipažino paštu balsavęs. Bet, žinote, žmonės kartais neprisipažįsta, ką darė ir ko nedarė.

Todėl ir nesakysiu, jog netikiu, kad tiek daug atsirado balsavusių paštu. Na, tiesiog ėmė kas trečias ir nubėgo į paštą, ir kas čia tokio? Juk girdėjot per televiziją, kaip prieš tą antrą ratą socialdemokratas Vytenis Andriukaitis sakė – kad reikia rinktis tarp maro ir choleros. Tai žmonės iš anksto pasirinko ir nėra ko svarstyti, ką čia ponas Vytenis maru pavadino, o ką cholerą: abu mūsų kandidatai gražūs buvo, abu vienodai į abu titulus galėjo pretenduoti. Arba nepretenduoti, čia jau kaip kam patinka. Vytenio klausti reikia.

Juoba jau ir valdžia beveik pasidalinta. Naktinė koalicija vadinasi. Na, kaip nepasisekė žmonėms: mokesčių reformą naktine vadino, suprask, bloga, o dabar patys naktį koaliciją sukūrė – irgi jau naktine pavadinta.

Tik Prezidentė Dalia Grybauskaitė šiek tiek dar vandenį drumsčia. Po pirmo rinkimų rato į Konstitucinį Teismą kreipėsi – girdi, vienoje apygardoje per daug klastojimų būta. Konstitucinis Teismas pritarė: teisingai, reikia toje apygardoje rinkimų rezultatus panaikinti ir po pusės metų kitus rinkimus rengti.

O po antro rato, su daugiausia vietų Seime laimėjusios partijos vedliu Algirdu Butkevičiumi pakalbėjusi, Prezidentė paskubėjo pareikšti, girdi, jai nepriimtina Vyriausybė, kurioje dalyvautų partija, per rinkimus, ir dar prieš juos, ne kartą pažeidusi įstatymą. Ir dar Prezidentė užsiminė, kad ši partija apskritai gali būti apsivogusi, bent jau kol kas tuo įtariama.

Šiaip jau Prezidentė be reikalo tokiomis užuominomis, kaip dabar madinga sakyti, mėtėsi. Tautos valią, sakoma, reikia gerbti, o nemaža dalis tautos mėgsta tuos, kurie, kaip čia švelniau pasakius – na, tiesiog vagia. Iki šiol mėgsta, nes pripratimas – antras prigimimas, o sovietmečiu vogti buvę normalu, tai ir dabar…

Na, moralizuoti nėr čia ko. Bet žmonės pradėjo šnekėti, kad Prezidentė gali dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis apskritai pripažintų rinkimus neteisėtais. Nors ir, dar kartą pakartosiu, sakoma, kad žmonės visko prišneka, bet kai kam neramu pasidarė. Ir štai premjero kėdę besimatuojantis A. Butkevičius pareiškė, kad jis, tapęs premjeru, į Prezidentus nesibalotiruos. O juk visi žino, kad kol kas vienintelis D. Grybauskaitės varžovas būsimuose rinkimuose yra būtent A. Butkevičius.

Čia jau visi suprato, kokį sandėrį A. Butkevičius siūlo: jeigu jis bus paskirtas premjeru, D. Grybauskaitė gali tikėtis antros kadencijos. O jeigu ne – na, tada, žinote, visaip gali baigtis.

Kad kai kam Premjero kėdė malonesnė už Prezidento – irgi suprantama. Na, ką Prezidentas gali? Nebent kokį draugužį savo patarėju paskirti, generolo laipsnį jam padovanoti ir šiaip iki soties prisitapšnoti. O materialiai – čia jau sunkiau. Žmonės, sakoma, neteisingai šneka, kad vienas toks pilietis, Prezidentu pabuvęs, vėl į Premjerus nuėjo, nes anūkais reikėjo pasirūpinti. Na, maža ką žmonės šneka…

Bet vis dėlto įdomu: toks pasiūlymas – kyšis ar ne kyšis? Ar tik šiaip – numestas kaulas, kuris irgi gali būti kyšis? Bet šia kryptimi geriau neikime, nes kas nors neteisingai gali suprasti, pradėti užuominų ieškoti. Tiesiog įdomu, kuo visi tie gundymai baigsis.