Patvirtindamas Seimo rinkimų rezultatus daugiamandatėje apygardoje, Konstitucinis Teismas priėmė… Na, jeigu kartosime kairiąją giesmę giedančius žurnalistus, tai turėsime pasakyti, kad tai buvo vienintelis teisingas sprendimas, sveiko proto pergalė, galų gale, demokratijos pergalė. Bet gal patikslinkime: tai buvo dešrų, kaip pagrindinio demokratinio įrankio rinkimų kovoje, pergalė.

Konstitucinis Teismas, dar po pirmo rinkimų rato, pusę lūpų užsiminęs apie neteisėtus Darbo partijos metodus priešrinkiminėje kovoje, kai rinkėjai per susitikimus buvo papirkinėjami dešromis ir kitais pakankamai skaniais maisto produktais. Patikslinsiu: susitikimas su rinkėjais vykdavo vienoje salėje, o gretimoje salėje su Viktoru susijusios (pasakysi – priklausančios, tai dar prikibs) įmonės rengė nemokamus savo produkcijos pristatymus – degustacijas.

Į tai Konstitucinis Teismas dabar jau nebekreipė dėmesio. Jis pradėjo svarstyti, kiek rinkėjų balsų galėjo būti nupirkta rinkimų dieną. Rinkėjų papirkinėjimo rinkimų išvakarėse, veikiausiai turėjusio didesnės įtakos rinkimų rezultatams, beje, ne vien daugiamandatėje, bet ir nemažoje dalyje vienmandačių apygardų, Konstitucinis Teismas „nebematė“.

Tai gal pažiūrim, kam tai buvo naudinga – kad rezultatai liktų tokie, kokie liko. Pažiūrim, kurios partijos prarado rinkėjus, Viktoro nupirktus (papirktus) dešromis.

Sakote, dešromis papirkti negalima? Prisimenu, kaip per prezidento rinkimus, kuriuose balotiravosi Rolandas Paksas, kaimynas balsavo už jį, nes „geras žmogus, pavaišino“.

Manoma, kad daugiausia rinkėjų tokiu būdu prarado partija „Tvarka ir teisingumas“, šiek tiek mažiau – socialdemokratai ir liberalai. Bet didžiausią nuostolį, ko gero, patyrė valstiečiai, nes jei ne pas Viktorą perbėgę dešros mėgėjai, valstiečiai tikrai būtų įveikę 5 proc. barjerą ir iškovoję Seime mažiausiai penkis papildomus mandatus, o gal ir dar daugiau.

Iš patekusių į Seimą veikiausiai nieko neprarado Lietuvos lenkų rinkimų akcija ir konservatoriai. Pastariesiems pakartotiniai rinkimai nieko nebūtų pakeitę. O LLRA… Konstitucinis Teismas „nepamatė“ dar vieno rinkimų taisyklių pažeidimo:  LLRA rinkimuose dalyvavo kaip koalicija, kartu su rusais (Rusų aljansu) ir prunskiais (Liaudies partija), todėl rinkimuose turėjo surinkti ne mažiau nei 7 proc. balsų, o kadangi surinko tik 5,83, iš jos turėjo būti atimti Zenono Vaigausko komisijos jai paskirti 5 mandatai.

Šitokie pasikeitimai labiausiai nepalankūs būtų buvę socialdemokratams. Dabar jiems parankiausia yra derėtis su darbiečiais, nes kol vyksta teismas, juos galima laikyti už labai jautrios vietos (plačiai rašoma, kad svarbiausia Viktorui – jam palankus teismo sprendimas, dėl to jis ir kai ką paaukoti gali). Tuo tarpu jeigu darbiečius – po pakartotinių rinkimų – būtų aplenkę tvarkiečiai, su jais šnekėtis būtų kur kas sunkiau, ypač turint galvoje R. Pakso charakterį.

Nelabai tinkamas partneris socialdemokratams būtų buvę ir valstiečiai, nes pernelyg dideli jų reikalavimai, o jeigu dar valstiečiams reikėtų atiduoti Žemės ūkio ministeriją – ne, tokio gardaus kąsnio socdemai iš ryklės išleisti negali.

Jei dar pridėsime, kad dalis rinkėjų gal būtų grįžę pas liberalus, tai galėsime padaryti išvadą: Konstitucinio Teismo sprendimas naudingiausias buvo būtent socdemams. Ne šiaip sau, vos Prezidentė Dalia Grybauskaitė kreipėsi į Konstitucinį Teismą, komunistus remiančios televizijos suskubo susikviesti net ne specialistus, o tinkamai šnekančius žurnalistus, ir paaiškinti tiems, kurie gal dar nesupranta: rinkimų dieną padaryti pažeidimai nėra tokie baisūs, į tai, kas buvo anksčiau, dėmesio kreipti nereikia, ir apskritai – negražu būtų, jeigu Konstitucinis Teismas neatsižvelgtų į tautos valią.

Konstitucinis Teismas atsižvelgė. Tik nesakykit, jog tai susiję su tuo, kad šiame teisme posėdžiauja ir stribo duktė Tamara Birmontienė, kurios disertacijoje „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje“ aiškinama apie lietuvių banditus ir pasiaukojantį NKVD stribų darbą pokario metais. Kas čia bendro, ar ne?

Dabar belieka daryti išvadas jau būsimiems rinkimams. Beje, neblogos perspektyvos čia atsiveria valstiečiams. Juk jeigu į Seimo narius kandidatavusios Marijonos Lukaševičienės šeimos nariai per susitikimus su rinkėjais būtų rengę jos ūkyje išaugintos produkcijos pristatymus (na, pyragais būtų vaišinę, dar kuo nors), kas žino, kokie būtų buvę rinkimų rezultatai. Tokios taktikos Konstitucinis Teismas nepriimtina nepavadino. Žmones reikia pamylėti. Galų gale, ne vien Viktoras dešrą daro.