Patalpų, kuriose gyvename ir dirbame mikroklimatas lemia mūsų sveikatą, darbingumą, nuotaiką, gerą savijautą. Prasidėjus šildymo sezonui, patalpose oras pradeda sausėti, todėl, norint gerai jaustis, reikia pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Gyvenamųjų patalpų ir visuomeninių patalpų mikroklimato parametrai yra šie: oro temperatūra, santykinė oro drėgmė ir oro judėjimo greitis.

Gyvenamųjų ir visuomeninių patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų svyruoti tarp 18–22˚C. Miegamuosiuose, virtuvėje oro temperatūra turėtų būti 2–3˚C žemesnė. Svarbu, kad temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų būtų ne daugiau kaip 3˚C. Šaltą žiemą esama patalpų šildymo sistema ne visuomet gali užtikrinti reikiamą kambarių temperatūrą. Tuomet galima papildomai naudoti kilnojamuosius elektrinius šildytuvus. Juos įsigyjant būtina atkreipti dėmesį į jų galingumą, apšildomą plotą bei technines charakteristikas.

Žmogaus savijautai didelę reikšmę turi santykinė oro drėgmė. Šaltuoju metų laiku rekomenduojama 35–60 proc. santykinė oro drėgmė. Jeigu ji didesnė, esant vėsiam orui galite sušalti. Be to, didesnė oro drėgmė sudaro palankias sąlygas įvairiems mikroorganizmams, ypač grybeliams, gyvuoti. Tiksliai nustatyti oro drėgmę patalpoje galima su specialiu drėgnomačiu. Jei jis rodys, kad drėgmės per daug, pasirūpinkite specialiais elektriniais drėgmės rinkikliais, o atsiradusius pelėsius šalinkite specialiu purškalu su chloru. Jeigu drėgmė per maža – ant radiatorių kabinkite specialius garinimo indus. Normalizuoti oro drėgmę taip pat padeda kambariniai augalai.

Gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose yra būtinas oro judėjimo greitis. Jeigu mes nejaučiame, kad ir nežymaus oro judėjimo ar slėgio skirtumo į mūsų audinius, jaučiame tvanką, blogėja savijauta ir darbingumas. Oro judėjimo greitis patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turėtų būti 0,05–0,15 m/s. Jei patalpa nevėdinama, įkvėptas deguonis virsta anglies dvideginiu, nuo kurio pertekliaus pradeda skaudėti galvą, sumažėja darbingumas ir t. t.

Patalpose oras turėtų keistis ne mažiau kaip tris kartus per valandą. Patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nei po truputį ilgą laiką. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad prastai vėdinamose patalpose gyvenantys ar dirbantys žmonės serga dvigubai dažniau nei tie, kurių patalpos nuolat vėdinamos. Nuo gaivaus oro ne tik geriau jaučiamės, bet būname aktyvesni, darbingesni. Be to, reguliariai vėdinamose patalpose mažiau nemalonių kvapų, dulkių ir virusų. Oro judėjimas ypač svarbus butuose su plastikiniais langais. Kad oras juose judėtų, turi būti įrengta puiki vėdinimo sistema, nuolat pravertos orlaidės.