„Baltijos traktorius“ – senas, sovietinis traktorius, simbolizuojantis nelygias ūkininkavimo sąlygas Europos Sąjungoje – praėjusį pirmadienį pajudėjęs iš Talino, penktadienį sutiktas Lietuvoje. Lietuvos ūkininkų atstovai traktorių pasitiko Lietuvos–Latvijos pasienyje. Vėliau traktorius buvo palydėtas į Kėdainių r., kur jį iškilmingai sutiko būrys ūkininkų, susirinkusių protestuoti prieš nesąžiningą ES Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir nelygias konkurencijos sąlygas. Akcijoje dalyvavo Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, Žemės ūkio ministerijos atstovai ir ūkininkai iš visos Lietuvos, tarp jų ir grupė mūsų rajono ūkininkų.

Traktoriaus (MTZ-80) kelionės per Europą tikslas – lapkričio 22 d., Europos Vadovų Tarybos posėdžio metu, pasiekti Briuselį, kur vyks Baltijos šalių žemdirbių protesto akcija. Ten susirinkę žemdirbiai reikalaus teisingos ir sąžiningos ES Bendrosios žemės ūkio politikos ir primins apie nelygiavertį Baltijos žemdirbių traktavimą skirstant tiesiogines išmokas. Per dešimt dienų akcijos dalyviai aplankys Latvijos, Lietuvos ir Vokietijos miestus. Lapkričio 20 d. traktorius dar sustos Berlyne. Tiesa, traktoriaus greitis nėra pakankamas, kad jis laiku pasiektų Belgijos sostinę, todėl nuo Lenkijos iki Briuselio jis bus „pavėžėtas“ sunkvežimiu.

Kaip MI sakė Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė, paskui „belorusą“ lapkričio 20 d. į Briuselį išvyks ir pilnas autobusas Lietuvos ūkininkų, tarp kurių bus po vieną atstovą iš Ignalinos ir Švenčionių rajonų. Visi jie dalyvaus lapkričio 22 d. protesto akcijoje Briuselyje prie Europos Tarybos pastato.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai gauna vienas mažiausių tiesioginių išmokų ES. Tačiau Baltijos šalių ūkininkai bendroje Europos Sąjungos rinkoje turi konkuruoti su daug didesnes išmokas gaunančių ES senbuvių ūkininkais. Nepaisant tiesioginių išmokų netolygumo, aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kiti reikalavimai – beje, griežčiausi pasaulyje – yra vienodi visoje ES. Tokios sąlygos yra ne tik nelygios ir neteisingos, bet tiesiog žlugdo mūsų šalies žemės ūkį.

Ūkininkai yra labai nusivylę dabartiniais Europos Komisijos pasiūlymais dėl BŽŪP ateities, kuriuose nenumatyti jokie didesni esamos sistemos pokyčiai. 2009 m. duomenimis, skaičiuojama, jog 2013 m., pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tiesioginės išmokos Lietuvoje bus 144 eurai už hektarą – tik 54 proc. ES vidurkio. Tačiau pagal dabartinius pasiūlymus iki naujojo finansinio laikotarpio pabaigos 2020 m., tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams siektų vos 65 proc. ES vidurkio. Taigi tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams ir naujojo finansinio laikotarpio pabaigoje liktų mažiausios visoje ES.

Kaip teigia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas Andriejus Stančikas, mažos tiesioginės išmokos – ne vien ūkininkų problema. Išmokos lemia maisto produktų kainas ir ūkininkų galimybes mokėti atlyginimus. ES veikia bendra darbo rinka, kuri leidžia jauniems ir produktyviems žmonėms ieškoti darbo užsienyje. Taip darbo jėga pritraukiama ten, kur tiesioginės išmokos didesnės ir ūkininkai gali mokėti didesnius atlyginimus darbininkams.

ŽŪR pirmininkas teigia, kad tokios protesto akcijos parodo Baltijos šalių vienybę. „Turime vienytis dėl bendro tikslo – Baltijos šalių žemės ūkio išsaugojimo“, – sako jis.