Skip to content

Neriame į tirpstančios šviesos metą

MI informacija

Jau visiems įgriso pilkas, niūrus, priešžiemio stadijos darganotas ruduo. Ir pilkuos jis dar ilgai. Tik gerai, kad orai dar šiltoki, taupantys vis brangstančią šilumą. Šie besibaigiantys metai tikriausiai bus vieni iš drėgniausių, nes per paskutinius keletą dešimtmečių bus iškritę daugiausiai kritulių. Jau spėjome pagyventi keletą dienų žiemos sąlygomis, o dabar belieka sulaukti tikrosios. Nors visi gaspadorių lauko darbai baigti, bet jų vis vien dar atsiranda. Kas apsėję laukus žieminiais javais, tuos vėl neramios mintys kamuoja, nes dėl įmirkusių dirvų augalų šaknims trūksta oro, o jeigu neįšalusią žemę užklos sniegas, tai ir iššutimas gresia. Žemdirbio darbas mūsų geografinėse platumose visuomet yra ir bus rizikingas, tarsi loterija. 

Daugumą žiemojančių kultūrų, kaip antai, braškes, žieminius česnakus, avietes, vaiskrūmių ir vaismedžių šaknis apmulčiuokime. Kompostuokime nukritusius lapus, kaupkime pelenus. Tai ne tik geros trąšos, pelenai tinka ir dirvos kalkinimui. Mūsų regiono dirvožemiai gana rūgštoki, tad 10 m2 reikia 1–1,5 kibiro pelenų. Daugiausia kalcio turi gluosnių malkų pelenai (virš 40 proc.). Jeigu yra galimybė kalkinti dirvą dolomito miltais, tai 10 m2 žemės jų reikia 2–3 kg arba 1 kg gesintų kalkių. 

Neužmirškime nuolat stebėti, kaip rūsiuose laikosi daržovės, bulvės, obuoliai, pūvančius nuolat perinkime.

Gamtoje jau nieko naujo. Kas skrido – išskrido, kas liko – tas liko. Badas dar niekam negresia, bet pasirodžius sniegui, tuoj prie lesyklėlių prisistatys zylės, o kiškiai – kaip mat prie neaprištų medelių. Svirbeliai, sudoroję šermukšnių uogas, dabar apsistojo gudobelėse, šaltalankynuose.

Dabar daugiau laiko turime dalyvauti įvairiuose renginiuose, savarankiškai domėtis įvairiais mokslo pasiekimais, naujovėmis, pagalvoti, ką kitais metais išbandysime savo darže ar sode. Šis vėlyvas ruduo mūsų rajoną nudžiugino šimtamečių jubiliejais, nors ir pirmaujame pagal vyrų ir moterų mirtingumą šalyje. Man itin džiugu, kad buvęs mano žvejys Antanas Taločka, ir sulaukęs tokio garbingo amžiaus, išlieka žvalus optimistas, besidžiaugiantis gyvenimu. Ir mes visi stiprinkime, saugokime sveikatą, grūdinkime organizmą. Daugiau daržovių, vitamino C, teigiamo požiūrio į gyvenimą ir gal, su Dievulio pagalba, taip pat nužingsniuosime prie 100 metų slenksčio. Mūsų ūkininkams linkėčiau, kad akcija su „belorusu“ pavyktų, jie nuriedėtų iki Briuselio, o ten už dirbamas žemes išsikovotume didesnes išmokas.

Sėkmės! 

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *