Skip to content

Egzekucija Bėčiūnų kaimo laukuose (2)

Jonas BALTAKIS

Paprasta, lapkričio 9 d. MI aprašyta, neblaivaus važnyčiotojo iš Bėčiūnų istorija virto teismine epopėja. Iš vienos istorijos susiūtos dvi administracinės bylos dabar vaikšto teismo koridoriais, jas nagrinėja du skirtingi teisėjai. Viena kaip ir aiški: Juozas Martinkėnas savo Mareką (arklį) „kėravojo“ alaus gurkštelėjęs, šito jis neneigia ir pasirengęs, kaip ir teisme sakė, už tai atsakyti.

Antroji byla, net nesvarbu koks bus teismo sprendimas, siūta baltais siūlais. Ji sukurpta vežimo keleiviui Alvydui Milkevičiui už neva pasipriešinimą policijos pareigūnui. Nesvarbu, kad policininkui Michailui Zacharovui nė menkiausio įdrėskimo po tos istorijos niekas įžvelgti negalėjo, o A. Milkevičiaus ligos istorijoje juodu ant balto parašyta, kad jam konstatuotas smarkus šonkaulių sumušimas, teisme M. Zacharovas aiškino, kaip jis didvyriškai kovojo su dviem kaimiečiais. Nes šie ir stumdėsi, ir muistėsi, ir mušėsi, ir bėgo, o policininkas, kuriam, kaip jis sakė, net grėsė pavojus jo sveikatai, vienu metu ir gaudė, ir laikė, ir tramdė vežime sėdinčius vyrus. Apie jokius mušimus ir spyrius, žinoma, pareigūnas nieko nežino. Nors tardomas teisėjo, prasitarė, kad J. Martinkėną laikė su keliais prispaudęs ir A. Milkevičiui gal kartą netyčia ir sudavė per galvą.

Teisme liudijo ir M. Zacharovas, ir tądien su juo dirbusi kriminalistė Sandra Šeikytė. Ji prisipažino, kad vyrų pasipriešinimo jos kolegai nematė, nors savo raporte rašė, kad bėčiūniškiai priešinosi. „Tai matėt ar ne?“, – klausė teisėjas. „Nemačiau, tik M. Zacharovas man sakė, kad priešinosi… Tai pagal jo žodžius ir užrašiau“, – prisipažino S. Šeikytė.

Nors Bėčiūnų istorija įvyko spalio 22 d., tačiau tą pačią dieną savo raportus ir M. Zacharovas, ir S. Šeikytė datavo… spalio 16 d. Jų parodymai skyrėsi ir dėl kitų detalių. Vienas sakė, kad prie vežimo privažiavo su garsiniu automobilio signalu, kitas, kad be jo. Abu pareigūnai neigė, kad J. Martinkėno Marekas pasibaidė. Neva vyrai vežime tyčia sudavė arkliui vadelėmis ir paragino jį bėgti. Tai matė, kai abu uniformuotieji, atsisukę nugara į vežimą, jau ėjo link automobilio. J. Martinkėnas į tai net replikavo: „Tai gal jūsų akys pakaušyje…“.

Teismai abiejose bylose lapkričio 23 d. nesibaigė. Viena byla nagrinėjama šiandien, kita bus tęsiama ketvirtadienį. Mat nutarta liudytojais pakviesti dar du policininkus, kurie M. Zacharovo tądien buvo iškviesti į pagalbą.

Glumino M. Zacharovo elgesys teismo posėdžiuose. Jis šaipėsi, kikeno, demonstratyviai juokėsi iš kiekvieno J. Martinkėno ir A. Milkevičiaus žodžio.

Beje, šią Bėčiūnų istoriją lapkričio 23 d. numeryje aprašė ir „Lietuvos rytas“. Beveik puslapio dydžio publikacija vadinasi „Arklio gaudynės – lyg iš filmo“.

„Lietuvos ryto“ nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *