Penktadienį ant Vėlio ežero pirmojo ledo užregistruota pirmoji žiemos auka. Paskendo… šuo. Šalia ežero yra vilniečio sodyba, o joje – du šunys. Šie nutarė palakstyti ant pirmojo ežero ledo. Belakstydami įlūžo. Šeimininkas šoko gelbėti keturkojų skenduolių. Prie jų yrėsi su valtimi. Vyresnį šunį išgelbėjo, o jaunesnis šalto vandens vonių neišlaikė – paskendo. Tai turėtų būti įspėjimas ir nekantriems žvejams. Ledas kol kas net šunų neišlaiko…

Vakar į redakciją paskambinusi moteris iš nuošalaus Gubavėlės k. verkdama pasakojo, kad sekmadienio pavakary į gandralizdį jos sodyboje atskrido gandras, atsitūpė ir taip visą naktį medyje pratupėjo. Moteris sako – reikia paukštį gelbėti, juk sušals ar nugaiš iš bado, bet kaip ir ką daryti, ji neišmananti. Kam skambino, niekas nenori net kalbėti apie paukščio gelbėjimą. Iki to kaimo toli, bokštelio paslauga kainuotų kelis šimtus litų, kas už tai mokės? Be to, nuvažiuosi, pakilsi, o gandras nuskris, jis gi laukinis ir žmonių neprisileis. Paskambinome gyvūnų globėjui Antanui Šimkūnui į Dūkštą. Jis patvirtino, kad kaip nors sugauti paukštį – bergždžias darbas. Reikia bandyti iš lizdo jį privilioti maistu. Ponas Antanas užsirašė skambinusios moters telefono numerį. Sakė, paskambins ir patars jai, kaip elgtis su gandru.