Skip to content

Muziejus kviečia į lėlių pasaulį

Jonas BALTAKIS

Praėjusį pirmadienį Ignalinos krašto muziejuje apsigyveno lėlės. Pristatyta molėtiškės lėlininkės Irenos Pusvaškienės interjerinių lėlių paroda „Stebuklingas ramybės pasaulis“. Jos darbus pristačiusi Marija Kirkienė džiaugėsi, kad Ignaliną aplankė (ko gero, pirmąkart) tokia įdomi ir šventiška ekspozicija. Parodos atidaryme dalyvavo ir pati lėlių autorė.

I. Pusvaškienė daugiau nei trisdešimt metų dirbo kaimo bibliotekininke. Pasak jos, tą darbą paliko be didesnės nostalgijos, nes jau seniai planavo užsiimti širdžiai ir sielai mielu darbu – kurti lėles.   Rankų darbo lėlės – tai ne tik žaislai, tai stebuklingai sustabdytos akimirkos ir kūrėjo paslaptis.

„Vieną lėlę sukurti užtrunka 3–4 savaites. Kiekviena mano lėlė turi savo istoriją. Vienos lėlytės – pasakų ir legendų personažai, kitos – realių žmonių prototipai. Tarkim, lėlė Aleksandra sukurta prisimenant mano močiutę Aleksandrą. Kartais sunku kūriniui sugalvoti pavadinimą, tuomet prašau internetinių draugių patarimo. Lėles kurti pradėjau prieš dešimt metų, baigusi kursus. Pirma kurta lėlė buvo princesė, nors išėjo beveik ragana. Kiekviena nauja lėle džiaugiuosi savaitę, vėliau priekabiai pradedu ieškoti trūkumų, broko. Ypač sunku siūti drabužius, kad jie kuo tiksliau atitiktų personažo charakterį. Gerai tik, kad lėlė negali pasiskųsti, jei koks drabužėlis jai nepatogus ar batai spaudžia. Populiarūs tautiniai rūbai, daug jais aprengtų mano lėlių iškeliavo ir į užsienį. Šiaip idėjų turiu gal šimtui metų į priekį. Iki šiol esu sukūrusi apie 70 lėlių“, – pasakojo autorė. 

Medžiagos, naudojamos lėlininkės, pačios įvairiausios: medis, modelinas, viela, kartonas, oda, įvairiausi audiniai, kailis, kapronas, tekstilė, akrilo dažai ir kitos. Lėlių pavadinimai taip pat patys įvairiausi, bet prasmingi: „Baltasis varpininkas“, „Kūčių stalo angelas“, „Kanklininkė“, „Gabija“, „Laisvės pojūtis“, „Leila“, „Pavargęs juokdarys“ ir kiti. Bene įspūdingiausios lėlės yra „Barbora Radvilaitė ir Žygimantas Augustas“  bei „Elenytė ir avinėliu pavirtęs jos broliukas“.

Ponia Irena noriai dalyvauja daugelyje labdaros akcijų. Dabar su miestelio bendruomenės moterimis kuria angeliukus vėžiu sergantiems vaikams. Vieną tokį angeliuką autorė padovanojo ir muziejui. Už nuostabią parodą autorei padėkojo muziejaus direktorė Vida Beržinienė.

Lėlių paroda muziejuje veiks apie mėnesį, eksponuojama 17 lėlių. Užsukite, jas verta pamatyti, juolab, kad tai dar ne itin paplitusi kūryba ir lėlininkų yra nedaug. Susisiekus su autore, gal kokią patikusią lėlę ir nusipirkti būtų galima. I. Pusvaškienė jas parduoda po 120–200 Lt.

Autoriaus nuotr.

Lėlės – grakščios, išdidžios, dėmesio prašančios Atėję į parodos atidarymą nuo lėlių ilgai negalėjo akių atitraukti Molėtų krašto lėlininkė Irena Pusvaškienė Lėlių autorė ir muziejaus direktorė Vida Beržinienė apsikeitė dovanomis Lėlės – grakščios, išdidžios, dėmesio prašančios

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje

Add Your Heading Text Here