Skip to content

Netikrų grėsmių voratinklyje

MI informacija

 

Mes bemaž visais laikais gyvenome ir gyvename, gąsdinami įvairiausių grėsmių ir baubų. Dar prieš keletą dešimtmečių mus šiurpino pranešimai, kad sparčiai plonėja apsauginis ozono sluoksnis ir saulės spindulių radiacija mus visus nuvarys į kapus, visiems gresia odos vėžys – melanoma. Bet, laimei, tai neatsitiko ir dabar šia tema kalbama, bet mažiau. Saulė milijardus metų siuntė savo spindulius ir šviesą, dar tiek pat ji švies, o gyvi organizmai, taip pat ir žmogus, prisitaikė prie tokių sąlygų.

Vėliau buvo masiškai apkaltinti įvairūs priedai (jie tebekaltinami iki šiol). Konservantai ir visa, kas pažymėta raide E. Atsieit – jie visų mūsų ligų priežastis. Dauguma labai įtariai žiūri į produktus, kuriame yra bent vienas ingredientas, pažymėtas E. Sumaištį įneša ir tai, kad į E pakliuvo net labai vertingos ir naudingos medžiagos, tokios, kaip vitaminas C, benzolinė rūgštis, esanti bruknėse, spanguolėse ir pan. Žmonija tas medžiagas vartojo ir vartoja tūkstantmečius ir jos niekam neužkliuvo. Dabar būtų visuotinis  šūkis – šalin iš maisto produktų visus konservantus!

Na, tarkim, jau pašalinom visus tuos konservantus (saldiklius, dažiklius ir kitus -iklius), tad laikas pereiti į ataką prieš produktus, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (GMO). Nusistatymas prieš GMO sustiprėjo, kai Prancūzijoje buvo atliktas bandymas su žiurkėmis, šeriant jas modifikuotais kukurūzų grūdais. Tuomet visos jos susirgo vėžiu. Galima būtų patikėti rezultatais, jeigu jie būtų pakartoti dar bent keliose skirtingų šalių laboratorijose. Tai labai lengvas ir, sakyčiau, nebrangus eksperimentas, nes žiurkės ne tik vislios, bet ir greitai bręstantys graužikai. O man sunku tokiais rezultatais patikėti, nes sovietmečiu žiurkės kolūkių sandėliuose „degustavo“ pesticidais ir beicais apdorotus grūdus ir nežūdavo. Bent jau masiškai. O čia tik kukurūzo grūdas su pakeistu vienu genu iš kelių jų milijonų. Patikėčiau GMO kenksmingumu žmogaus (ir gyvūnų) sveikatai, jei į kokį nors gyvą organizmą būtų įvestas dirbtinai sukurtas genas ir produkuotų medžiagą, kurios nėra gamtoje. Tada gal ir būtų ji kenksminga, nuodinga ar bent alergiška žmogui ir gyvūnui. Bet tokių faktų mokslininkų genetikų darbuose neteko užtikti. Visos šiuolaikinės gyvūnų, augalų rūšys, tarp jų ir žmogus, lyginant su pirmykštėmis laukinėmis formomis, jau seniai yra modifikuoti organizmai.

Bet grįžkime prie konkretaus pavyzdžio. Tarkime, dideliame plote norime auginti soją, kurią vegetacijos pradžioje stelbia įvairios piktžolės, o rankų ravėjimui nėra kiek reikia. Tuomet ieškome herbicidų. Bet yra augalų, kurių jokia chemija neveikia. Ką daryti? Imame garšvos geną, atsakantį už nejautrumą herbicidams, perkeliam jį į sojos genomą ir problema išspresta. Galima ir kitu būdu pasiekti rezultatą – didelius sojų plotus purkšti chemikalais, kol atsitiktinai atsiras mutantas, nebijantis herbicidų. Tuomet būtų tas pats genas mutantas, kuris seniai buvo garšvoje, tik eksperimentams sugaištume daug laiko ir lėšų.

Realus pavojus galėtų kilti, jei GMO kryžmintųsi su kitais organizmais ir tai grėstų natūraliai aplinkai. Man sunku įsivaizduoti, su kuo galėtų kryžmintis modifikuotas kukurūzas ar soja, nebent rapsas su svėre. Daug didesnį pavojų kelia Sosnovskio barštis, sulaukėjusios saulutės, greitai plintantys kultūriniai kiškio kopūstai. Bet šiomis opiomis temomis beveik tyli genetikai, augalų selekcininkai. Tada prabyla įvairūs žurnalistai, kurie nėra ragavę jokių gamtos mokslų, jau nekalbant apie genetiką.

Na, o didžiausias šios savaitės „baubas“ – artėjanti pasaulio pabaiga. Ji pagal majų (Amerikos indėnų) kalendorių užgrius jau šį penktadienį, gruodžio 21 d. Majų kalendorius išties tądien baigiasi, bet kuo dėta čia pasaulio pabaiga? Juk visi kalendoriai turi pabaigas. Apie tai daug rašyta. Turėčiau pasiūlymą – visiems absurdiškų gandų skleidėjams, jiems nepasitvirtinus, reikėtų pritaikyti griežtas sankcijas. Jeigu pasaulis būtų brandus ir demokratiškas, visus pasaulio pabaigos propaguotojus ir žmonijos mulkintojus reikėtų nubausti bauda, bent jau lygia pinigėlių sumai, išleistai organizuoti įvairius simpoziumus, konferencijas ar išleistus „mokslinių traktatų“ rašymui ir leidybai. Bet tai niekam nerūpi, net kai kam yra naudinga, nes žmonijos dėmesys atitraukiamas nuo rimtų problemų (karų, bado, krizių), kai kas ir pelnosi iš tokių gandų. Pasaulio pabaiga išties bus, bet ne šį penktadienį, o, kaip tvirtina mokslininkai, maždaug po 4,5 milijardo metų, kai išseks Saulės energija ir ji užges. Tačiau iki to laiko žmonija gal jau apgyvendins kitas planetas, kurių (tinkamų gyventi) jau dabar ieškoma kosmoso begalybėje.

Skaitytojams linkiu šviesių ir džiugių Šv. Kalėdas ir laimingų 2013-ųjų metų. Vėl susitiksim jau po pasaulio pabaigos.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *