Atrodo, seniai čia Vidiškėse įsikūrė mokykla, vėliau užsivilkusi ir gimnazijos rūbą, o šiai mokymo įstaigai jau dvidešimt metų. Dvidešimt žiemų ir vasarų, dvidešimt rudenių ir pavasarių, į plačius gyvenimo vieškelius išlydėta 17 laidų ir 287 abiturientai. Tarpušvenčiu, tarp Kalėdų ir Naujųjų metų, Vidiškių gimnazija, nors buvo moksleivių atostogos, ūžė, tarsi bičių avilys. Minėtas jubiliejus.

Iš istorijos

Mokykla Vidiškėse pradėta statyti dar 1988 m., kaip profesinė technikos mokykla, nes tuomet rajonas „profkės“ neturėjo. Tačiau jau kylant mokyklos rūmui, požiūris keitėsi. Vaikų tuomet dar buvo daug. Vieni savais keliais pasiekdavo Ignaliną, o didelį būrį melioratorių vaikų vežiodavo (į pamokas ir atgal) tuometinės MSMV autobusai. Tad pamažu sirpo mintis – svarbiau turėti ne profesinę, o bendrojo lavinimo mokyklą. 1992 m. rugsėjį čia buvo suformuotos devynios klasės, į kurias suėjo 178 mokiniai, o juos mokė 16 mokytojų. Pirmasis devynmetės direktorius buvo Eminuelis Leškevičius.

Kasmet natūraliai formavosi po vieną vyresnę klasę, kol 1995–1996 mokslo metais mokykla tapo vidurine su 208 mokiniais.

Daugiausia mokinių Vidiškių vidurinę lankė 2003–2004 mokslo metais – 278. Tiesa, 2009 m., prijungus 4 skyrius iš Kazitiškio, Mielagėnų, Bernotų ir Švedriškės, bendras mokinių skaičius buvo palypėjęs net iki 344, bet vėliau mažėjo ir dabar net su skyriais yra apie pustrečio šimto.

2005 m., laimėjęs konkursą Aukštaitijos nacionalinio parko direktoriaus pareigoms užimti, mokyklą paliko ilgametis jos direktorius E. Leškevičius. Dar po metų Vidiškių vidurinė tapo gimnazija…

Sveikinimų audra

Jubiliejinė šventė buvo smagi: su vaidyba ir šokiais, dainomis ir muzika, ir, žinoma, daugybe sveikinimų ir linkėjimų. Renginio „vairą“ laikė buvę mokyklos auklėtiniai, o dabar jos mokytojai – Viktorija Bučelienė (Mokykla) ir Irmantas Nalivaika (Mokinys). Visą vakarą pirmasis direktorius E. Leškevičius buvo vadinamas Tėvu, dabartinė direktorė Jūratė Sveikauskienė – Mama. Jai pirmajai ir buvo suteiktas žodis.

Direktorė pasekė smagią pasaką apie mokyklos (Dukros) gimimą, brendimą, pilnametystę. Salė (ji tą vakarą lūžo nuo buvusių ir esamų mokinių, jų tėvų ir svečių) tylos minute pagerbė į Amžinybę išėjusius buvusius mokyklos mokytojus Jolantą Juknevičienę, Zinovėją Luneckienę, Marytę Leškevičienę ir Petrą Mikštą, taip pat buvusius mokinius Bronių Ruką, Moniką Juršėnaitę, Vidmantą Juršėną ir Vitalijų Golubkovą.

Mokyklos Tėvas, pirmasis jos direktorius E. Leškevičius, su jam būdinga kalbos maniera – juokauti, prisiminė pirmuosius savo žingsnius, bristus dar per statomos mokyklos purvą, pirmąjį tėvų susirinkimą, kai salė linko nuo atėjusiųjų svorio, mat kiekvienas tėvas norėjo pažiūrėti, į kieno rankas vaikus atiduoda. Prisiminė ir paskutinį tėvų susirinkimą, kai atėjo tik dvi mamos ir tėvelis, ir, žinoma, žygius su valtimis, kai po jų Vidiškėse dvi dienas būdavo tylu ir ramu, mat pavargę žygeiviai miegojo.

Gimnaziją su garbia sukaktimi pasveikino rajono meras Bronis Ropė, Vidiškių seniūnė Vigalija Matkėnienė ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė. „Daug ieškota, kurta, blaškytasi, ieškant geriausio rezultato. Buvo sėkmių ir nesėkmių, bet jūs išlaikėt ir vis ėjot pirmyn. Gražu, kad gebat bendradarbiauti su Vidiškių bendruomene. Tegul jūsų čia pasekta pasaka būna be pabaigos“, – sakė R. Lisauskienė.

Pasveikinti vidiškiečių su gražiu jubiliejumi atvyko ir kolegos iš kitų mokyklų – Ignalinos gimnazijos, Česlovo Kudabos pagrindinės ir Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklų, Kultūros ir sporto centro ir Ignalinos rajono pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai centras, N. Daugėliškio ir Dūkšto vidurinių mokyklų, o taip pat ir Visagino „Verdenės“ bei Molėtų r. Alantos gimnazijų.

Po sveikinimų prapliupo apdovanojimų lietus. Meras B. Ropė ir vicemeras Henrikas Šiaudinis rajono savivaldybės padėkos raštus įteikė 12 mokyklos mokytojų ir darbuotojų, o direktorė J. Sveikauskienė mokyklos apdovanojimais (raštus ir specialiai šiai sukakčiai išdrožtas skulptūrėles) – dar 22 mokyklos mokytojams, mokiniams, tėvams, darbuotojams ir svečiams.

Kadangi apdovanojimų lietus buvo visai netrumpalaikis, šią ceremoniją pertraukdavo muzikiniai intarpai. Dainavo mokytojų vokalinis ansamblis, mergaičių pop grupė „Šypsena“, merginų ansamblis, grojo akordeonininkų duetas.

Po apdovanojimų ceremonijos mokyklą sveikino į gyvenimą išleistų laidų atstovai. Vieni trumpu ačiū, kiti eilėmis ir dainomis, linksmais prisiminimais. Beje, buvusių laidų abiturientai dar prieš renginį turėjo galimybę susirinkti jiems skirtose klasėse. Vienų laidų atėjo po kelis buvusius mokinius, kitų – didesni būreliai susirinko, buvę mokiniai savo mokyklą aplankė jau ir su savo vaikais.

Linksmoji dalis

Po visų oficialumų, prasidėjo linksmoji šventės dalis. Šoko, dainavo, žaidė ir vaidino ir pradinukai, ir viduriniokai, ir 1–4 klasių gimnazistai. Ir, žinoma, tėvai bei mokytojai. Tėvų muzikinis sveikinimas – Ramunės Baltakienės šokis su sūnumi Klaidu, mokytojai, išsipustę prabangiais dvariškių rūbais, šoko „Polonezą“, o šventė baigėsi gimnazijos himno giedojimu. Buvo užsukęs ir Kalėdų Senelis, apsilankė būrys Lietuvos estrados žvaigždžių (jas parodijavo mokiniai) ir daug kito skambaus, gražaus, įsimintino. Nemažai šokių kartu šoko mokiniai su savo mokytojais. Ar dažnai tai išvysi?

Jubiliejinę gimnazijos šventę rėmė: UAB „Meleksas“, UAB „Saerimner“, KŪB „Danalta“, VO „Gelbėkit vaikus“, Vidiškių ir Mielagėnų seniūnijos, Lijana ir Virgilijus Kazimėrėnai, Jūratė ir Arūnas Patiejūnai, Vilma ir Kęstutis Žemaičiai. Informaciniai rėmėjai: „Mūsų Ignalina“ ir „Nauja vaga“.

Autoriaus nuotr.