Laukiam, laukiam metų pabaigos švenčių, puoselėjam su jomis daugybę vilčių, skubam namo parsinešti mišku kvepiančią eglutę ar bent jos šaką, o tos šventės blyksteli, lyg krentanti žvaigždė, ir – po švenčių. Eglutės, su didžiausia meile neštos ir puoštos, tampa vakar diena, pavirsta buitine atlieka. Kadaise po Trijų Karalių prie atliekų konteinerių ar tiesiog gatvėse sausio vėjai dar ilgai ridendavo išmestus švenčių simbolius, kol buvo sugalvota rengti smagų, visai be ašarų, atsisveikinimo su eglutėmis renginį, kai vaikai iki kitų Kalėdų atsisveikina ne tik su eglutėmis, bet ir kitais švenčių simboliais – Kalėdų Seneliu ir jo Nykštukais.
Ankstesniais metais vaikai sunešdavo kalnus eglučių, kurios vos vos tilpdavo į sunkvežimio kėbulą. Antradienį į vėl surengtą šventę vaikai kažkodėl rinkosi vangiai. Atėjo 9 mažieji, atnešę po eglutę, ir tik Augustas Šimkūnas su tėveliais atnešė dvi. Jis ilgai buvo vienintelis kandidatas į tos dienos nugalėtojus. Bet kai iki renginio pabaigos liko kelios minutės, visi išvydo nugalėtojus Pijų ir Justiną, kurie puškuodami į aukštę tempė 8 eglutes ir dar 8 šakas. Jie ir tapo tos dienos šaunuoliais.
Dovanų, kaip ir kasmet, parūpino miesto seniūnija ir Miškų urėdija. Vaikus ir jų tėvelius pasveikino miesto seniūnas Valentinas Rumbutis ir urėdijos inžinierė Jolanta Burokienė. Jie abu saldžiomis dovanėlėmis ir knygelėmis apdovanojo tiek daugiausiai eglučių atnešusius, tiek visus kitus – atnešusius po medelį ar tik pažiūrėti atėjusius. Šiems juokaudamas seniūnas sakė: „Avansu, kad kitąmet jau ne tuščiomis ateitumėte“. Jis atskleidė ir paslaptį – kur keliaus atneštos eglutės. Kad ir kaip būtų liūdna, bet į katilinės pakurą. Tad eglaitės žmonėms paskutinį kartą pasitarnaus į kiekvienus namus atneštais šilumos laipsniais.
Renginio metu dainavo Nykštukė Gintarė (Lukijanskaitė), vaikai žaidė, bendravo ir fotografavosi su Kalėdų Seneliu (Romu Vilučiu) ir kitomis jo Nykštukėmis (Danute ir Nijole).
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!