Skip to content

Ministras bus bejėgis, jei tylės visuomenė

Jonas BALTAKIS

Praėjusiuose Seimo rinkimuose vienmandatėje apygardoje į Parlamentą išrinkome Šarūną Birutį. Rinkome Seimo narį, o, pasirodo, Lietuvai išrinkome dar ir kultūros ministrą. Išėjo kaip dažnoje reklamoje – du viename. Neseniai Š. Birutis lankėsi Ignalinoje, priiminėjo rinkėjus (taip jis lankysis kiekvieno mėnesio antrą penktadienį nuo 14 val.). Tądien jis priėmė apie 10 žmonių. Seimo narys ir kultūros ministras Š. Birutis atsakė ir į „Mūsų Ignalinos“ klausimus.

– Simboliškai tariant, Jums teko sėdėti įvairiose kėdėse, dabar bandote ir ministro krėslo tvirtumą. Ar patogu naujoje vietoje?

– Patogu, bet kartu ir kieta. Ta prasme, kad darbų apimtys labai didelės. Man tai kartu ir iššūkis, nes 22-ejus nepriklausomybės metus kultūra slinko žemyn, nors jau pirmajame Kultūros strategijos sakinyje rašoma, kad kultūra – valstybės raidos pagrindas. Tai reikia ir įgyvendinti šią nuostatą. Bet šiandien kultūros samprata labai susiaurinta, supaprastinta.

– Jums daug kas priekaištauja, kad vadovaujate kultūrai, bet tiesiogiai nesat tos sferos žmogus…

– Kultūros ministerijai iki šiol trūko vadybos, kultūros politikai – aiškios krypties, o tam reikia ir teisinių, ir vadybos, ir politikos žinių. Kultūros klausimams gvildenti yra ministro pavaduotojai, patarėjai. Kalbant siaurąja prasme, man teko dirbti ir kultūrinį darbą: muzikavau, leidau knygas, su Europos kultūros politika neblogai susipažinau dirbdamas Europarlamente.

– Kaip parodė ir paskutinės kultūros ministro skyrimo peripetijos, šios vakansijos negeidžia nė viena partija, ji mėtoma, tarsi karšta bulvė. Šįkart ministras paskirtas tik šeštuoju bandymu. Kodėl taip yra, nors, kaip Jūs sakėte, kultūra – valstybės raidos pagrindas? O gal priežastis tame, kad Kultūros ministerija, lyginant su kitomis ministerijomis, operuoja per menkais finansais?

– Tiesos, ko gero, yra ir čia. Tačiau, pasikartosiu, viskas išplaukia iš požiūrio į kultūrą, kuris dabar yra labai sumenkęs.

– Kokius pirmus, tarkime tris, darbus užsibrėžėte atlikti, tapęs ministru?

– Pirma, sieksiu, kad kultūra atsirastų Vyriausybės prioritetiniuose planuose. Antra, reikia išspręsti kultūros sferos finansavimo problemas. Manau, kad kultūra privalo gauti tinkamą tiek valstybės biudžeto, tiek Europos Sąjungos lėšų dalį. Trečia, sieksiu, kad visuose procesuose dalyvautų kultūros bendruomenė. Tarsimės ir dirbsime kartu.

– Pernai gruodį dalyvavote Kalėdų eglės įžiebimo šventėje Ignalinoje. Tuomet pažadėjote kiek aukščiau kilstelėti ir rajono kultūrinį gyvenimą. Kaip tai darysite?

– Esu čia išrinktas į Seimą, todėl ir dėmesio šiam kraštui skirsiu daugiau. Pagal galimybes dalyvausiu rajono renginiuose, palaikysiu jūsų rajono iniciatyvas kultūros srityje, pagal išgales padėsiu spręsti kai kuriuos kultūros infastruktūros finansavimo klausimus.

– Prieš susitikdamas su Jumis, kalbėjausi su rajono kultūros darbuotojais. Svarbiausias jų rūpestis – mažos algos. Renginių daug, beveik visi jie vyksta po darbo arba poilsio dienomis, o mokama už tai – ašaros. Kaip sakė viena darbuotoja, darbo kas mėnesį ji padaranti bent jau už penketą tūkstančių, o gaunanti mažiau nei trečdalį to. Bibliotekininkų darbas dar prasčiau apmokamas…

– Puikiai suprantu ir pritariu tam, kad kultūros darbuotojų algos yra neproporcingai mažos jų atliekamam darbo krūviui. Nesupykit, bet gal dėl to kalti ir patys žmonės. Štai švietimo darbuotojai griežtomis priemonėmis pasiekė geresnio finansavimo, o kultūrininkai tyliai neša savo kryžių. Reikia būti aktyvesniems. Tik kultūra išlaiko tautinį identitetą, papročius ir tradicijas, lietuvišką savastį. Darbas kvalifikuotas, o atlyginimai minimalūs. Taip neturi būti. Štai šiemet visai Lietuvos kultūrai biudžete numatyta tik 19 mln. Lt, kai oriam egzistavimui kasmet reikia po 200 milijonų. Tuomet per penkerius metus daug ką sutvarkytume, renovuotume. Daug kultūros objektų netvarkyta dar nuo tarybinių laikų. Tačiau to turi norėti ir visuomenė, reiklesnei reikia būti žiniasklaidai. Kai Vyriausybė išgirs ir nuolat girdės visuomenės balsą, pasieksime daugiau. Jei tik vienas ministras prašys – mažai kas keisis.

– Tarp rajono kultūros žmonių išsakytų kitų problemų yra tokios: reikia investicijų į vienintelį Lietuvoje prof. A. Hrebnickio muziejų, reikia paramos naujajam muziejui bei kaimo kultūros įstaigoms. Rajono bažnyčiose yra nemažai kultūros paveldo objektų – dailės kūrinių, kuriuos reikėtų restauruoti. Tik mūsų rajone, Didžiasalio ir Tverečiaus seniūnijose, yra neblogai išsilaikiusių unikalių Pirmojo pasaulinio karo gynybinių įrenginių ir statinių. Juos reikėtų sutvarkyti, juolab, kad kitamet sukaks 100 metų nuo to karo pradžios…

– Daugelio Jūsų paminėtų objektų būklė daug priklauso nuo rajono savivaldybės požiūrio. Kiek teko susipažinti su rajono kultūros objektais, tai jie ne taip blogai ir atrodo. Džiugina Ignalinos kultūros centro, Ceikinių kaimo seklyčios, Dūkšte, Rimšėje, Mielagėnuose, Strigailiškyje ir kituose kaimuose atlikti kultūros statinių renovacijos darbai, Ignalinos krašto muziejaus atsiradimas. Visa tai vyksta dėl aktyvaus savivaldybės darbo. Daug kur kitur yra prastesnė situacija. Net Neringoje dar riogso nuo tarybinių laikų nepaliesti pastatai.

Kas dėl kultūros paveldo, dailės kūrinių, tai šie darbai finansuojami iš Kultūros rėmimo fondo lėšų. Fonde šiemet tam skirta 2 mln. Lt. Reikia programų, projektų, tad rašykite ir teikite. Šiemet „pramušėm“, kad į Kultūros rėmimo fondą būtų pervedama 3 proc. nuo akcizų alkoholiui, tad fonde turėtų būti apie 40 mln. Lt (buvo 18 mln. Lt). Bet iš šio fondo finansuojamos paraiškos ir šventėms rengti, ir premijos kūrybiniams darbuotojams.

Kas dėl Pirmojo pasaulinio karo fortifikacinių statinių, tai juos įtraukit į kultūros paveldo objektų registrą, rašykit programas, teikit paraiškas ir belskitės, belskitės į mūsų duris.

– Šiandien, kaip Seimo narys, priiminėjote rinkėjus. Su kokiom bėdom jie pas jus apsilankė?

– Dėl įvairių problemų. Žmonės teiravosi dėl gyvenamųjų namų renovacijos kainų, dėl „Ignalinos statybos“ likimo, visi sujudę dėl suskystintų dujų abonentinio mokesčio šuolio, kalbėta net apie sniego valymą ir miesto tvarkymą…

– Ačiū už pokalbį!

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *