Antradienio MI numeryje perskaičiau straipsnį „Apsišiukšlinę iki ausų…“ („Mūsų Ignalina“, Nr. 8 (800). Sutinku su viskuo, kas ten rašoma ir labai džiaugiuosi, kad ši tema „užkabinta“. Tik norėčiau temą apie šiukšles ir rūšiavimą pasukti ir kita linkme.

Kalbu apie rūšiavimo ir mokesčio už šiukšlių išvežimą nesuderinamumą. Kalbėkime tiesiai: žmogus pirmiausia žiūri sau ekonominės naudos, o tik paskui galvoja apie kitus (žmones, aplinką). Nežinau, kaip kitose savivaldybėse, bet pas mus rūšiuoti neapsimoka, nes mokesčio už sumažėjusį šiukšlių kiekį konteineryje niekas nemažina. Kalbu apie privačių namų gyventojus. Štai pavyzdys. Mūsų šeima (5 asmenys) gyvename nuosavame name ir rūšiuojame atliekas: popierių, plastiką, stiklą metame į spalvotuosius rūšiavimo konteinerius (prieš tai kai kuriuos jų praskalaujame vandeniu), seną elektroniką, buitinius prietaisus, baldus, statybines atliekas ir kt. vežame į surinkimo aikštelę, esančią Ignalinoje, Švenčionių gatvėje, organines atliekas kompostuojame, likusį neįmanomą perdirbti popierių sudeginame krosnyje. Tokiu būdu iš visos atliekų krūvos į konteinerį patenka tik tai, ko perdirbėjai nepriima – riebalais ar kitaip užteršti maišeliai, bulvių traškučių pakuotės (nes jų neperdirba), pasenusio maisto likučiai, dantų pastos ar kitos tūbelės, kurių neįmanoma išplauti. Žodžiu, per savaitę susidaro tik vienas šiukšlių maišas, kuris keliauja į konteinerį.

Su „Kompata“ esame sudarę sutartį, kad mūsų konteineris yra išvežamas kas antrą savaitę. Iš tikrųjų konteinerį išstumiame tik kartą per mėnesį. Sutarties pakeisti negalime, nes buvo pasakyta, kad „taip negalima“. Mūsų yra 5 asmenys ir mes turime turėti daug šiukšlių. Bet koks skirtumas, kiek mūsų yra? Tebūnie ir 10, bet mes suvartoję daugiau, daugiau ir išrūšiuosime. Nepaisant to mokesčio mes ir toliau rūšiuojame, nes jei jau daiktas gali turėti antrą gyvenimą, tegu turi. Pagaliau ir nesinorėtų, kad proanūkiai vietoj pušyno prie Palaukinio ir Paplovinio turėtų sąvartyną.

Šiuo savo rašiniu aš noriu pasakyti, kad didžioji dalis žmonių tikrai nerūšiuos, jei nematys sau ekonominės naudos. Skambūs lozungai ir apeliavimas į sąžinę, deja, nepadės. Gal Jums, gerbiama redakcija, pavyktų ką nors atkapstyti šioje mūsų rajono „nerūšiuojamoje“ situacijoje?

Pagarbiai,
skaitytoja Ramunė