Praėjusį sekmadienį Sporto ir pramogų arenoje Ignalinos krepšinio veteranų komanda namuose sužaidė pirmąsias šių metų Rytų Aukštaitijos regiono krepšinio senjorų pirmenybių rungtynes su savo bendraamžiais iš Ukmergės „Olimpo“ klubo. Vyresnės kartos krepšinio mėgėjai gerai prisimena, kaip prieš keliolika metų, kai abiejų komandų sudėtyje rungtyniaudavo dar jaunatviška energija trykštantys žaidėjai, jų tarpusavio varžybos visada sukeldavo didelį susidomėjimą ir dažniausiai baigdavosi nenuspėjamais rezultatais. Ukmergiškiams buvo lengviau sukomplektuoti komandą, kai ignaliniečių galimybės buvo menkesnės, bet entuziastų netrūkdavo. Jų dėka jie šauniai rungtyniavo „Miškininko“, vėliau „Vilkakalnio“ komandose ir sugebėdavo nugalėti ne tik didesnių rajonų, bet ir miestų komandas.

Iš tų laikų žaidėjų yra išlikę vos keli krepšininkai, kurie iki šiol nesiskiria su krepšinio kamuoliu. Jie jau ne pirmus metus savo laisvalaikį leidžia treniruotėse, todėl ir buvo nuspręsta suburti veteranų komandą, tikintis, kad ji pradžiugins ne viena pergale. Ir šių metų regiono veteranų pirmenybėse jie džiugina savo gerbėjus brandžiu žaidimu. Tuo buvo galima dar kartą įsitikinti per sekmadienio rungtynes su stipria Ukmergės komanda.

Aikštelėje, kaip anais laikais, vėl pasirodė metų našta dar nesiskundžiantis ir sumaniai komandai vadovaujantis Arvydas Šriūbėnas, buvęs veržlusis gynybos linijos žaidėjas Valdas Čirikas ir pagrindinis komandos ramstis – aukštaūgis Gintaras Panavas, kuris anksčiau ir dabar šaltakraujiškai gina savo krepšį ir varžovų aikštelėje „susirenka“ beveik visus kamuolius, taikliai iš įvairių nuotolių atakuoja varžovų krepšį. Pastaraisiais metais puikiai prie šios komandos prisiderino tolimų metimų meistrai Valdas Trapikas, Gintaras Motiejonis, Valerijus Ksenzovas ir Valdas Kindurys. Malonu buvo stebėti, kaip visi Ignalinos krepšinio veteranai, vadovaujami taip pat ilgamečio krepšinio entuziasto Alberto Cicėno, nuo pat rungtynių pradžios su ukmergiškiais neleido augalotiems varžovams perimti žaidimo iniciatyvos, o patys atkakliai ir beveik be grubesnių klaidų taikliai užbaigdavo atakas. Ukmergiškiai skėsčiojo rankomis, kai ignaliniečiai nesunkiai pelnydavo tritaškius iš tolimų metimų. Net teisėjai liko nustebinti V. Ksenzovo taikliais tritaškiais, kuriuos jis pelnydavo paskutinėse kėlinių sekundėse. Labiausiai varžovams patiko aikštelės šeimininkų energinga gynyba. Tai buvo aukšto lygio rungtynės, kurios apvainikuotos šaunia mūsiškių pergale 75:59. Už tai žiūrovai saviškiams nepagailėjo karštų plojimų.

Beje, po šių rungtynių dėl regiono taurės rungtyniavo ir pagrindinės komandos. Ignaliniečiai šįkart rungtyniavo be komandos lyderių Modesto Krasausko. Vis dėlto aikštelėje vyko lygiaverčių varžovų dvikova ir ignaliniečiai galėjo pasiekti pergalę. Tačiau, kai iki rungtynių pabaigos liko žaisti vos kelias sekundes ir ignaliniečiai pirmavo dviem taškais, lemiamu momentu jie grubiai suklydo, iš užribio atiduodami kamuolį ne saviškiams, o varžovams, tad šie išlygino rungtynių rezultatą ir teko žaisti dar 5 papildomas minutes. Pratęsime taikliau žaidė varžovai, laimėdami rungtynes 112:107. Tad žiūrovams dėl šio apmaudaus pralaimėjimo teko tik nuryti kartėlio gurkšnį.