Per keletą metų žodis viešieji įgijo tokį neigiamą atspalvį, kad turbūt jau niekas niekada nepajėgs to pakeisti. Viešieji pirkimai iškart asocijuojasi su sukčiavimu, o viešieji darbai – su įžūliais prasigėrusiais žmogeliais. Matuojam visus pagal vieną kurpalį ir net nesusimąstom, jog tam, ką ignoruojam ar palydim žeminančiais žvilgsniais, turėtume jausti pagarbą ir net padėkoti.

Atidžiau įsižiūrėkime į Ignaliną, savo miestelį ar kaimą. Miela akiai, tiesa. Tuo, žinoma, rūpinasi mūsų seniūnai, kurių rankose yra viskas, o tai, ką matote aplink – tai, kas yra jų galvoje ir kaip jie su tuo, kas yra jų rankose, geba tvarkytis. Be viso gėrio, esančio seniūnų rankose yra visas būrys žmonių, nuolat pasirengusių talkinti neatlygintinai, ar beveik neatlygintinai. Tai viešuosius darbus dirbantys žmonės, kuriuos siunčia Darbo birža ir moka jiems atlygį, žmonės, pasitelkiami visuomenei naudingą veiklą atlikti ir už baudas viešuosius darbus dirbantys pažeidėjai. Trečioji grupė, žinoma, yra problematiškiausia visomis prasmėmis, bet ir čia, kas nori, sugeba galimybes išnaudoti maksimaliai.

Viešieji darbai

Kasmet per 500 gyventojų išsibarsto po rajoną dirbti viešųjų darbų. Juos dirba asmenys, registruoti Darbo biržoje, kaip ieškantys darbo. Dirba du mėnesius per metus ir gauna minimalų darbo užmokestį. Tokiu būdu sudaromos sąlygos žmogui bent laikinai užsidirbti. Atlyginimą moka žmogų samdžiausi įmonė. 60 proc. jo atlygio įmonei kompensuoja Darbo birža, 40 proc. – rajono savivaldybė. „Kasmet Darbo birža pagal turimas lėšas pateikia programą savivaldybei, ši ją derina pagal savo gaunamas lėšas ir pagal iš įmonių gautas paraiškas, o tada jau nustatomas tikslus darbo vietų skaičius.

Praėjusiais metais kartu su savivaldybe suteikėme galimybę dirbti viešuosius darbus 442 asmenims. Dar 89 žmonės buvo įdarbinti pagal kitas programas, kurių atlygį įmonėms 100 proc. finansavo Darbo birža. Iš viso pernai po du mėnesius per metus už minimalią algą dirbo 511 rajono gyventojų. Pagrindinis viešuosius darbus dirbančiųjų žmonių srautas eina į seniūnijas, paskui jau rikiuojasi globos namai, ANP ir Labanoro regioninis parkas, Miškų urėdija ir kt. Vadovai iš ieškančiųjų sąrašo išsirenka jiems tinkamus pagal specialybę ar gebėjimus žmonės ir sudaromos trišalės sutartys. Pagal visas taisykles viešuosius darbus kelis metus iš eilės negalėtų dirbti tas pats žmogus, bet, tarkim, kai kurie seniūnai tikina, kad jiems reikalingas tik vienas ar kitas žmogus, nes tik jis geba atlikti tam tikrus jiems būtinus darbus“, – teigia Darbo biržos Ignalinos skyriaus vedėja Alma Šerėnienė.

Visuomenei naudinga veikla

Socialines pašalpas ir vienkartines išmokas iš savivaldybės biudžeto gaunantys asmenys už tai turi atlikti jiems paskirtą visuomeninei naudingą veiklą. Pernai rajone visuomenei naudingą veiklą atliko apie 1200 gyventojų. Tokią veiklą gali atlikti ne jaunesni nei 18 metų, darbingo amžiaus, bet nedirbantys ir nedalyvaujantys aktyvaus darbo rinkos priemonėse bei gaunantys socialinę pašalpą žmonės.

„Atliekantys visuomenei naudingą veiklą asmenys tvarko parkus, aplinką, gėlynus, miškus, medelynus, padeda socialinių, švietimo, sveikatos, kultūros ir kitų įstaigų bei institucijų personalui, dirba bendruomenėse bei atlieka kitą visuomenei naudingą veiklą. Gali nukasti sniegą senolių ar neįgaliųjų kiemuose, atnešti vandens, malkų, padeda organizuojant šventes ir kitus renginius. Jų darbus organizuoja seniūnijos. Pašalpas ir vienkartines išmokas gaunantys žmonės komisijos sprendimu siunčiami į seniūnijas pagal gyvenamą vietą. Tik atlikę nurodytą veiklą jie gali gauti pinigus. Organizuojant veiklą, atsižvelgiama į asmens profesinį pasirengimą ir asmeninius gebėjimus“, – teigė rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Irena Matešienė.

Visuomenei naudinga veikla gali trukti ne ilgiau kaip 4 valandas per parą, 40 valandų per mėnesį. Pašalpų ir išmokų gavėjai turi atlikti tokios trukmės visuomenei naudingą veiklą: 8 val. – jei gaunama iki 100 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį; 20 val. – jei gaunama nuo 100 iki 199 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį; 32 val. – jei gaunama nuo 200 iki 299 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį; 40 val. – jei gaunama nuo 300 Lt pašalpa (kompensacija) per mėnesį;

Už baudas dirbantys pažeidėjai

Trečioji grupė – už įvairius nusikaltimus ar teisės aktų pažeidimus viešaisiais darbais nubausti asmenys, kurie yra problematiškiausi, nes kartais pridaro daugiau rūpesčių, nei suteikia pagalbos. Pasakrajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniosios specialistės Erikos Bindoriūtės, „globojančios“ šiuos pažeidėjus, kai kurie seniūnai tiesiog kratosi šių pagalbininkų, nors daugiausiai su jais „kankinasi“ Ignalinos seniūnas Jonas Polito.

Asmenys, kurie vairavo išgėrę, buvo nutverti brakonieriaujantys arba padarė kitų administracinių teisės aktų pažeidimų, jiems paskirtas pinigines baudas gali „iškeisti“ į viešuosius darbus.

Jeigu žmogus nedirba, neturi jokio turto, antstoliai gali teismui siūlyti baudą pakeisti į viešuosius darbus. Tiesa, su tuo turi sutikti pats žmogus. Pernai rajone tokių buvo 610. Tarkim, turite 2000 Lt dydžio baudą, kuri yra keičiama į viešuoius darbus, tada turėsite atidirbti 100 val. viešųjų darbų, nes 1 val. tokio žmogaus darbo kainuoja 20 Lt, o dirbančio įmonėje už atlygį – tik 6,06 Lt.

Dažniausiai bausmių turintiems asmenims yra skiriami jokios kvalifikacijos ar specialių įgūdžių nereikalaujantys darbai – aplinkos tvarkymas, medžių genėjimas, tvorų dažymas, suoliukų taisymas, langų valymas ir pan. Aišku, jeigu vyras, nebūtinai turintis staliaus specialybę, yra nagingas, jis ir daro tai, ką geriausiai moka. Moterims paprastai atitenka lengvesni darbai. Nusikaltę asmenys viešuosius darbus dažniausiai atlieka seniūnijose.

„Yra seniūnijų, kuriose, pasak seniūnų, nėra jokio darbo ir jie tokių žmonių nepriima. Nesuprantu, kaip gali nebūti darbo“, – stebisi E. Bindoriūtė.

Rimšės apylinkės inspektorius Nerijus Kačanovas pasidžiaugė, kad Rimšės seniūnė Tatjana Jarutienė tiesiog stebėtinai puikiai tvarkosi su tokiais pagalbininkais. „Buvo Rimšės miestelyje krūmuose atidaryta pora nelegalių „restoranėlių“: vienas už parduotuvės, kitas – paplūdimyje. Vos spėjom apie jų uždarymą pakalbėti su seniūne, tuoj tie patys restoranėlių lankytojai išpjovė krūmus ir sutvarkė aplinką“, – džiaugiasi N. Kačanovas.

Apskritai girtavimas viešose vietoje ir volionės – visų seniūnijų problema, o ir „restoranėlių“ tokių turbūt esama daug kur. Didžiausia rajono bėda, pasak pareigūnų, valdžios legalizuoti tokie „restoranėliai“. Tai parduotuvių „Stiprus vanduo“ tinklas, kurių pagrindiniai lankytojai kone visą parą veikiančiose parduotuvėse – alučio ir vyniuko gerbėjai, besivoliojantys čia pat, prie tų parduotuvių laiptų.

Vis dėlto, statistika visai nebloga, o ir rezultatai visai džiugūs taupantiems. Vien pernai BE ATLYGIO mūsų rajonu rūpinosi daugiau nei 2300 gyventojų. Tai juk didžiulė parama, ypač seniūnijoms. O štai kaip seniūnai sugeba apgalvoti ir organizuoti veiklą savo valdose, priklauso nuo jų ūkiškumo ir kompetencijos. Ir ne „viešieji“ čia kalti, jei mūsų akiai dar kartais ne taip jau miela, kaip norėtųsi, kad būtų.