Per patį gripo siautėjimą sulaukėme Užgavėnių, kurių skelbtos šventės dėl to paties gripo šiandien nebus. Matyt šiemet pirmiau gripą iš kiemo reikia išvaryti, juolab kad jis ir mirtį sėja, o jau po to žiemą grūsti iš kiemo. Žiema, regis, nujausdama savo galą tik įsibėgėja, bando mus ne šalčiu, o sniego kalnagūbriais. Nors nenustebčiau, jei vasario pabaigoje dar ir pūgų, ir žiemiško šalčio iki -25 ºC laipsnių sulauktume. Arba – pavasario ankstyvo. Dabar neprognozuojami yra ne tik politikai ir politika, bet dar labiau – gamta. Vadinti šią žiemą šalta kaip ir negalima, nes rimtų speigų nebuvo, pūgų, bent iki šiol, taip pat. Greičiau šiai žiemai tiktų labai sniegingos titulas. Pildosi sinoptikų prognozės, kad šiemet galime turėti labiausiai patvinusį pavasarį.

Kaip ten bebūtų – šals, snigs ar pustys dar, dienoms ilgėjant ir vis dažniau pasirodant saulei, žiemai teks savo įgaliojimus perleisti pavasariui. Kalendorinis pavasaris prasidės po dviejų savaičių. Ši žiema su jai nebūdingu pedantiškumu prasidėjo tiksliai gruodžio 1 d., tad gal ir pavasaris taip pasielgs?

Daugumos sodybų savininkai, ūkininkai, žemės gėrybių puoselėtojai jau suplanavę, surikiavę pavasarinius darbus. Žiema, regis, didelių bėdų ūkininkams nepridarė. Bene svarbiausia problemėlė dabar, dienų nerimas – ar pavyks Briuselyje išsireikalauti didesnes išmokas už deklaruojamas žemes. Mūsų žemdirbių pastangos veltui jau nenuėjo. Pavyko išsireikalauti, kad išmokos nuo šių iki 2020 m. palaipsniui didės iki 75 proc. ES vidurkio (iki 196 eurų/ha).

Gyvulių augintojai jau skaičiuoja atvestus veršelius, ėriukus. Beje, avelių augintojų mūsų rajone vis daugėja, dar nereikėtų užmiršti ir ožkų. Jų augintojų tikrai galėtų būti ženkliai daugiau, ypač tarp tų, kurie turi nedaug žemės. Per pastaruosius metus labai padaugėjo triušius auginančių. Visi rimtesni augintojai jau neberizikuoja veisti triušių, jų nevakcinuojant. Tai privertė daryti labai išplitusi miksomatozė, kurios prieš keletą dešimtmečių mūsų krašte beveik nebuvo. Gaila, kad beveik nustota auginti nutrijas. Norėtųsi, kad rajone atsirastų ir lamų, bizonų, kitų egzotinių gyvūnų augintojų. Šiemet rinkoje ženkliai pakilo kailinių žvėrelių kainos. Gal atsiras drąsuolių, kurie imsis veisti audines, poliarines lapes, fretkas, šinšilas. Tikriausiai atsirastų, jei tik kailių kainos būtų daugmaž stabilios.

Geresnė situacija pas paukštininkus – ne tokios didelės investicijos, nekalbant apie stambius ūkius. Galima pavasarį nusipirkti viščiukų, ančiukų, žąsiukų, kalakučiukų, pentardų, putpelių. Sunkiau įsigyti povų, stručių, fazanų jaunikių, be to jiems reikia didesnių plotų, voljerų nuo plėšrūnų (kiaunių, šeškų).

Sodininkai ir daržininkai pasiruošę pavasario darbams. Vaismedžiai ir vaiskrūmiai turėjo peržiemoti  be didesnės žalos. Žinoma, keletas buvusių didelių temperatūros svyravimų ne į naudą žiemojantiems  medeliams. Dar daug priklausė, kokia buvo apsauga nuo kiškių, stirnų, pelinių graužikų, ar jie neapgraužė sodinukų. Daržininkai irgi pasiruošę pavasario darbams, apšildomi šiltnamiai jau šildomi ankstyvosioms daržovėms ir žalumynams. Be tradicinių kultūrų kiekvienam  turėtų rūpėti išbandyti naują kultūrinio augalo rūšį arba bent veislę. Retai kas bando auginti lęšius, sojas, bamijas, artišokus, viksvuoles ir kitas įdomias, vertingas kultūras.

Na, o gamtoje, vis ilgėjant dienai, pasigirsta daugiau paukščių balsų. Jau seniai čirškia žvirbliai, burkuoja balandžiai, tindiliuoja zylės. Ramiais vakarais pradeda ūkauti pelėdos. Verta ilgiau pabūti  lauke, pasigrožėti atbundančia gamta, pasisemti teigiamų emocijų, kartu tai bus ir profilaktinė priemonė prieš siautėjantį gripą. Daugiau vartokime žolelių arbatų, pasistenkime, kad mūsų organizmui netrūktų vitamino C. Ant pietinės palangės susidaiginkime kviečių, pupų želmenų, svogūnų laiškų. Jei tai sunku padaryti, imuniteto stiprinimui užsiplikykime pušų spyglių. Vis dėlto, patikimiausia priemonė prieš gripą – skiepai, kurių taip nemėgstame.

Skaitytojams belieka palinkėti namuose gerai ir stipriai užsigavėti Užgavėnėse, įveikti visas ligas ir deramai sutikti šio savaitgalio šventes – Valentino dieną ir Vasario 16-ąją. Ir laukti pavasario, iš pradžių bent jau kalendorinio.