Štai kaip kartais nutinka – tenka paprieštarauti savo gerbiamo laikraščio gerbiamai žurnalistei. Na, gal neprieštarauti, gal tik žvilgtelėti į tą pačią problemą kiek kitu kampu. 2011 metais Policijos departamentas skyrė beveik 90 milijonų litų baudų, iš kurių surinkta tik šiek tiek daugiau negu dvi dešimtys milijonų litų.

Pažeidimai, už kuriuos skirtos baudos, pačios įvairiausios, bet nemenką dalį čia užima „kelių ereliai“, žodžiu, tie žmonės, kurie pagarbos kažin ar nusipelno. Na, išskyrus gal nedaugelį, kurie nusižengia, kaip sakoma, nepiktybiškai, o visi tie, kurie baudžiami už vairavimą išgėrus…

Taigi, beveik 70 milijonų baudų liko nesumokėta. Paprastai jos neišieškomos tada, kai nubaustasis neturi jokio turto. Žodžiu, yra vargšas. Čia galima prisiminti buvusio parlamentaro Sauliaus Stomos istoriją, na, to paties, kuris turėjo istoriją dar ir su žaliaake. Dirbdamas „Lietuvos aido“ redaktoriumi, šis veikėjas išsiskyrė su žmona. Žmonės negražiai kalbėjo: kad įkliuvus su machinacijomis nereikėtų atiduoti turto. Nežinia, kaip ten iš tikrųjų buvo, bet S. Stoma ir būdamas parlamentaru turto neturėjo, užtat turtinga buvo moteris, kurią jis viešai vadino žmona, nors taip su ja ir nebesusituokė…

Galite vadinti šią istorija netipiška, bet daugelis nusižengusiųjų turto neturi. Turtą turi arba jų sugyventinės, arba tą turtą jie jau būna sėkmingai pragėrę. Ir dalis jų siunčiami už tai atidirbti – viešuosiuose darbuose.

Beje, kiek jūs uždirbate, sakysim, įmonėje? Šį skaičių radau minėtame straipsnyje: 6,06 lito už valandą. O štai tų gerbiamų žmonių, kurie sutinka, užuot mokėję baudą, nes, girdi, negali jos susimokėti, darbo valanda įvertinta 20 litų. Vidutinis darbo valandų skaičius per mėnesį pernai buvo 167,5, taigi, gerbiamas žmogus per mėnesį vidutiniškai „uždirba“ 3350 litų. Kiek uždirbate jūs? Tūkstantį? Du? Tris? Vis tiek jūs esate negerbiamas žmogus, o tas, kuris už didesnį negu jūsų atlyginimas dirba nekvalifikuotą darbą, yra labai gerbiamas….

Apie žmones, šitaip – 20 litų už valandą – įvertinusius pažeidėjų darbą, su pagarba šnekėti apskritai neįmanoma. Matyt, labai dideli viršininkai taip nusprendė, patys daugiau gaunantys ir manantys, kad visur tokie atlyginimai… Taip esame apvaginėjami mes visi, nes visi mes kenčiame, kai baudos nepatenka į biudžetą. O atidirbama, geriausiu atveju, trečdalis, ir tuo drįsčiau labai abejoti.

Atidirbama? Apie tai klauskite seniūnų, tų pačių, kurie „kankinasi“, ir gal tada šį žodį rašysite be kabučių. Kai atsiunčiami tokie „darbininkai,“ tik ir žiūrėk, o tai prisigers, nors baudai pinigų neturi, susižalos, ir atsakysi, kaip už gerą. Todėl ir jų kratosi seniūnai: jau geriau pasakyti, kad nėra jokio darbo, negu turėti tokią laimę.

Taigi, sakyti, kad atidirbantieji baudas dirba nemokamai, yra, švelniai (labai švelniai) tariant, neteisinga. Šitaip dirbdami, jie tokią pačią baudą turėtų atidirbinėti bent tris kartus ilgiau, dabar gi, pasikartosiu, aukštesnės, o gal pačios aukščiausios valdžios valia jų valanda įvertinta kaip profesoriaus, ir, pasikartosiu, tai yra kitų Lietuvos piliečių apvaginėjimas.

Apie tuos, kuriems už viešuosius darbus sumoka Darbo birža, šnekėti neverta. Žmonės neturi darbo, gauna to darbo ir už tai gauna atlyginimą. Bet kai man bandoma įrodyti, kad tie žmonės, kurie gauna pašalpas ir už tai atlieka visuomenei naudingą darbą, dirba už dyką – tai jau atleiskite. Šimtą litų šitos pašalpos gaunantys žmonės turi atidirbti 8 valandas, kai minimalų tūkstančio litų atlyginimą gaunantys už tą patį šimtą litų turi dirbti beveik 16 valandų – ir tai dirbimas neatlygintinai, na, beveik neatlygintinai?

Aišku, kai kas gali pasakyti, kad valstybė turi visus vargšus išlaikyti. Tik paprastai taip kalbama tada, kai nejaučiama, kokią dalį to vargšus užjaučiančio žmogaus atlyginimo valstybė paima ir atiduoda tiems, kurie dirbti nenori.

Sakysite, tokių mažuma? Niekas neskaičiavo, bet jie gerai matomi.

Penktadienio numeryje buvo netvarkomos socialiai remtino piliečio sodybos nuotrauka. Šiaip jau šita nuotrauka būtų tikusi iliustruoti straipsnį apie gerbiamus žmones…