Turizmas – viena iš prioritetinių Ignalinos rajono savivaldybės plėtros krypčių. Turizmo plėtojimo galimybes apibrėžia esami gausūs turizmo ištekliai, viešoji infrastruktūra, teikiamos paslaugos. Siekdama nustatyti ateities turizmo plėtojimo galimybes, būdus ir priemones,  Ignalinos rajono savivaldybės administracija įgyvendina ES remiamą projektą „Ignalinos rajono turizmo plėtros galimybių studijos parengimas“.

Šio projekto vadovė – Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyresnioji specialistė Rasa Juodagalvienė. Studiją rengia konkursą laimėjusi UAB „Svertas“. Vasario 13 d. savivaldybės vadovams ir darbo grupės nariams atliktą darbą  pristatė turizmo ekspertė Rasuolė Andrulienė.

Studijoje atlikta esamų turizmo išteklių ir paslaugų potencialo, verslo aplinkos analizė, turizmo informacijos ir rinkodaros vertinimas, nustatytos turizmo tendencijos, pranašumai ir trūkumai, įvertintos plėtros krypčių  galimybės. Kaip minėjo R. Andrulienė, rajono savivaldybės stiprybė – puikūs turizmo ištekliai ir darnus turizmo plėtros planavimas. Peržiūrėjusi jau parengtus dokumentus ekspertė pastebėjo, kad numatyti planai yra tikrai dideli ir jie atitinka nacionalinės turizmo plėtros tikslus ir prioritetus, tačiau būtina labiau išryškinti svarbiausią jų. Tai, kad Ignalina siekia tapti kurortu,  yra per platus, per daug apibendrintas tikslas. Ekspertės vertinimu, Ignalina pagal savo gamtinius ir kitus turizmo išteklius yra priskiriama aukščiausiai patrauklumo zonai, tačiau pagal verslo aplinką, turistų srautus – atsiduria vidutinio patrauklumo zonoje. Taigi būtinas verslo ir tam tikrų paslaugų vystymas.

Buvo išanalizuoti turistų atsiliepimai. Juose labai gerai vertinama gamta, kaimo turizmas, tačiau išsakoma pastabų  apie apgyvendinimo įstaigų paslaugas. Jas išanalizavus padaryta išvada, kad Ignalinai būtina turėti gerą viešbutį. Na, o siekiant pagrindinių tikslų – visus metus veikiančią įstaigą, kuri teiktų sveikatingumo paslaugas. Atskiruose miestuose atliktoje gyventojų apklausoje Ignalina geriau vertinama nei Anykščiai ir panašiai kaip Zarasai. Diskutuojant su eksperte buvo pastebėta, kad teikdama sveikatinimo paslaugas Ignalina turėtų orientuotis į rytų ir šiaurės Lietuvos savivaldybes. R. Andrulienė taip pat pastebėjo, kad savivaldybės planavimas yra svarbus, tačiau reikalinga ir privati iniciatyva.

Daugiausia perspektyvų rajone turi dviračių, vandens, žvejybos, medžioklės, ekologinis (pažintinis) turizmas. Tačiau pastebėta, kad kultūrinis turizmas, teminiai parkai sukuria pridėtinę vertę aktyvaus poilsio turizmui. Kultūrinė aplinka (muziejai, piliakalniai, bažnyčios, etnografiniai kaimai, vandens malūnai) labai svarbi. Ją būtina dar geriau pristatyti ir įtraukti į turistinius maršrutus. Keliaujantys dviračiu visada maloniai apžiūrės etnografinį kaimą, stabtelės prie piliakalnio. Siūlyta išnaudoti esamus įdomius istorinius objektus ir kurti naujus turizmo maršrutus juos pristatant. Tikrai atsirastų besidominčių 1923–1939 m. Lietuvos–Lenkijos demarkacine linija, Europos Sąjungos išorine siena, Pirmojo pasaulinio karo įtvirtinimais ir kt. Pasak R. Andrulienės, reikėtų labiau išnaudoti bendradarbiavimo galimybes (su Aukštaitijos nacionaliniu parku, kaimyninėmis savivaldybėmis, Latvija, Baltarusija).

Ekspertė išsakė nemažai naudingų patarimų, kaip būtų galima patobulinti Turizmo informacijos centro (TIC) interneto svetainę. Kalbėjo apie jos dizainą, informatyvumą, apie prekinio ženklo ir aiškaus šūkio sukūrimą, platesnį turistinių maršrutų aprašymą. „Norėtųsi, kad kaimo turizmo sodybos TIC puslapyje virstų turizmo produktais, o ne tik apgyvendinimo paslaugomis“, – sakė R. Andrulienė. Ji siūlė daugiau dėmesio skirti įvaizdžio kūrimui ir nepamiršti, kad kartais marketingas duoda geresnius rezultatus nei infrastruktūros įrengimas.

Projektas „Ignalinos rajono turizmo plėtros galimybių studijos parengimas“ bus baigtas š. m. kovo mėnesį, o galutinį Studijos variantą rengėjai pateiks iki vasario 20 d. Tuomet dokumentas bus paviešintas savivaldybės interneto svetainėje.