– Dirbu vienoje rajono įmonių. Iki dabar dirbau pagal įprastinį darbo grafiką (nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 iki 17 valandos). Dabar darbdavys siūlo keisti darbo sutartį įvedant suminę darbo laiko apskaitą. Apie tokią suminę darbo laiko apskaitą nieko nesu girdėjus. Kas tai per darbo laiko apskaita, kokie jos ypatumai? Ar dėl to neteks ilgiau dirbti?

Eugenijus GAŠČENKA

KAS YRA SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA?

LR darbo kodekso (toliau – DK) 149 str. 1 dalyje nustatyta, kad įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose ir darbams esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų atstovų nuomonę ar kitais kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais galima taikyti suminę darbo laiko apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų skaičiaus.

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.

SUMINĖS DARBO LAIKO APSKAITOS YPATUMAI

Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, privalo būti garantuota DK nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą.

Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau, negu tai darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už prastovą (DK 149 str. 2 d.).

Įmonėse, įstaigose, organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, kuriuose taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir darbams, kuriems taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš savaitę iki šių grafikų įsigaliojimo. Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi (DK 147 str. 3 d.).

Esant suminei darbo laiko apskaitai, darbuotojams suteikiamos poilsio dienos pagal darbo (pamainų) grafikus (tvarkaraščius), o abi poilsio dienos turi būti suteikiamos iš eilės. Savaitės nepertraukiamasis poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas (DK 161 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei darbuotojas konkrečią darbo dieną dirba vieną valandą viršvalandžių po savo darbo pamainos, tai šis laikas traktuojamas kaip viršvalandinis darbas, už kurį  apskaitinio laikotarpio pabaigoje  bus mokama ne mažiau kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio. Tuo atveju, jei darbuotojas pageidauja, kad ta valanda būtų sutrumpinta kita suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu pagal grafiką nustatyta darbo diena, tai minima valanda nebus laikoma viršvalandiniu darbu, ir ji bus apmokama kaip darbo valanda pagal grafiką.

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad suminėdarbo laiko apskaita – tai tokia darbo laiko apskaita, kai darbo laikas apskaičiuojamas per ilgesnį negu savaitė kalendorinį laikotarpį, t. y. mėnesį, ketvirtį, per keturis mėnesius. Taikant suminę darbo laiko apskaitą, negali būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

Siekiant tinkamai organizuoti įmonės darbą bei nepažeisti darbuotojų teisinių interesų, įmonės darbo tvarkos taisyklėse arba kolektyvinėje sutartyje turi būti nustatyta suminės darbo laiko apskaitos savaitės pradžia ir pabaiga, bei numatyta, ar darbuotojai dirbs pagal 5 ar 6 darbo dienų savaitę.

Per apskaitinį laikotarpį (mėnesį, ketvirtį ar kt. laikotarpį iki 4 mėnesių) darbo laiko trukmė negali viršyti atitinkamai darbuotojų kategorijai nustatyto 40 valandų per savaitę, o pagal sutrumpintą darbo grafiką dirbantiems darbuotojams – jiems nustatyto sutrumpinto darbo laiko.

Per apskaitinį laikotarpį viršijus 40 valandų per savaitę darbo laiko trukmę už atlyginama darbuoto pasirinkimu (sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, mokant  už šį papildomą poilsio laiką vidutinį darbo užmokestį, ar papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą). Kitaip tariant, kol nėra pasibaigęs suminio darbo laiko apskaitinis laikotarpis, tol nėra konstatuojamas faktas, kad darbuotojas dirbo viršvalandžius.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Pageidaujate privačios teisinės konsultacijos? Registruokitės telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2013 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.

Reklama: darbo užmokesčio apskaita