Skip to content

Kyla pavojus, kad gali dusti žuvys

MI informacija

Šiuo metu vandens telkinių ledas padengtas storu sniego sluoksniu ir neleidžia prasiskverbti dienos šviesai, kurios reikia fotosintezės procesui. Vandens augalai nebeišskiria pakankamai deguonies, todėl vandenyje jo gali labai sumažėti. Kai trūksta deguonies, kyla pavojus, kad ežeruose ir tvenkiniuose gali pradėti dusti žuvys.

Aplinkos ministro 2011-01-28 d. įsakymu D1-93 buvo patvirtintas ,,Darbų organizavimo žuvų dusimo atveju tvarkos aprašas“ ir „Vandens telkinių, kuriuose žiemos metu buvo nustatyti žuvų dusimo atvejai, sąrašas“. Jame – 287 ežerai ir tvenkiniai, iš jų 68 – Utenos regione. Vandens telkinių nuomininkai ir savininkai turėtų pradėti stebėti vandens telkinius. Pirmas požymis jog deguonies vandens telkinyje trūksta – iškirtus eketę vandens paviršiuje pasirodo vandens vabalai ir vabzdžių lervos. Tai pastebėjus reikėtų kuo skubiau nuo ledo paviršiaus nuvalyti sniegą ir iškirsti kuo daugiau ekečių. Kad eketės neužšaltų į jas reikia prikaišioti šiaudų kūlių. Tokiomis priemonėmis galima pagerinti sąlygas vandenyje atstatyti deguonies koncentraciją ar bent sulėtinti jos mažėjimą. Esant deguonies koncentracijai vandens telkinyje mažiau nei 2 mg/l ar prasidėjus žuvų dusimui, regionų aplinkos apsaugos departamentai gali išduoti terminuotus leidimus dūstančių žuvų verslinei žvejybai, jų perkėlimui į kitus vandens telkinius, o verslinio dydžio žuvis – ir realizuoti.

Minėtame sąraše yra 3 Ignalinos rajono ežerai, kuriuose žuvys duso anksčiau. Tai Beržinio (19,5 ha), Kikižerio (5,5) ir Rimščiko (12,4) ežeruose.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *