Kas Lietuvoje nemėgsta lietuviškos kiaulienos? Na, nebent tik tie, kurie avižomis maitinasi, ir dar tie, kurie valgo jautieną. Bet jautienos ne kiekvienas išgali nusipirkti, todėl galima sakyti, kad dauguma kiaulieną mėgsta. Na, o kas Lietuvoje mėgsta lietuviškas kiaules? Pasižvalgius, kas pas mus darosi, galima pagalvoti: ko gero, nebesuprantame, kad kiaulienos be kiaulių nebūna. 

Šiaip jau galima būtų sakyti, kad mums nereikia daniškų kiaulių. Ne, jos jokiu būdu ne Danijoje auginamos, o Lietuvoje, bet danų verslininkams priklausiančiose kiaulidėse. Štai jeigu savininkai būtų lietuviai, tada veikiausiai būtų kitas dalykas. O danams priklausančių kiaulių nereikia. Ne, mes su malonumu perkame toje pačioje Danijoje, Olandijoje, Belgijoje, dar galas žino kur išaugintų kiaulių mėsytę, o pas save kiaulidės uždarinėjame, nes danams Lietuvoje priklausančios kiaulės yra blogos, o atvežtos iš Danijos – jau geros.

Ir koks rezultatas? Ogi toks: lietuviai sau pakankamai kiaulių nebeužsiaugina. O juk būdavo…

Bet tai anais negerais laikais būdavo.

Šiaip jau iš tikrųjų Lietuvoje kiaulių neužsiauginame todėl, kad kiaulės lietuviams pradėjo smirdėti. Anksčiau, matot, kaimiečiui kiaulė nesmirdėjo. O dabar jau smirdi, taip smirdi, kad lietuvis nebesupranta, kaip anksčiau jis kiaules galėjo laikyti.

Yra pastebėta, kad kiaulės ypač smirdi tiems miestiečiams, kurie į mokslus iš kaimo į miestą išvažiavo, o mieste prakutę, vėl grįžo į kaimą ar sodybą jame nusipirko. Tie ne tik patys nosis rauko, bet dar ir kaimynus pakursto, girdi, jeigu kas nori kiaules auginti, tegul gerai už kvapą aplinkiniams sumoka. O nesumokės – mes juos į teismą paduosim, kad kiaulės smirdi.

Ir paduoda, ir, svarbiausia, įrodo, kad visuomenės interesas neleidžia šitame kaime kiaulių auginti. Kituose tarsi būtų galima, o šitame negalima, nes tada nuvertės jų turtas ir nebebus galima kaimo turizmu užsiimti. Ir gyventi iš to turtingai, kaip kokie ispanai ar graikai.

Tiesa, kažkodėl užmirštama, kad nei Ispanijoje, nei Graikijoje žiemos, gali sakyti, nebūna, o pas mus geram kaimo turizmui vos trys mėnesiai belieka. Be to, daugiausia iš turizmo gyventi nusprendę pietiečiai kažkodėl bankrutuoti pradeda…

Na, blogiausiu atveju užteks kaimui vien tik Briuselio išmokų, kam dar kažkokiu kitu verslu užsiimti, kai viską galima iš Europos atsivežti, o patiems pašalpomis verstis. Verslas toks pas mus paplitęs.

Štai toks mūsų visuomenės interesas, kurį kažkas labai kruopščiai gina.

O dabar dar visuomenė verkia, kad dujos brangsta. Tiesa, kaimiečiai kartais nepagalvoja, kad tas dujų brangimas – tai ne vien šildymo brangimas miestiečiams, kad nuo to ir kitos prekės brangsta. Todėl kai valdžia sugalvojo, kad iš Rusijos perkamas brangias dujas galėtų pakeisti ketvertą kartų pigesnės skalūninės dujos, kaimiečiai pasipiktino. Na, gal neteisinga būtų visą kaimą tuo apkaltinti, gal pasipiktino tik tie, prie kurių kaimų ketinama ieškoti skalūninių dujų, nes norisi iš to kuo daugiau iš valdžios nuplėšti.

Valdžioje irgi atsirado rimtų vyrų, kurie mano, kad visuomenės interesas neleidžia net pradėti tų dujų žvalgybą, nes maža kas gali nutikti. O vienas aukštas politikas su žemuoju išsilavinimu, na, tas, kurio visas išsilavinimas – vidurinis profesinis techninis, net pasibaisėjo, girdi, nuo skalūninių dujų namai gali pradėti sproginėti.

Žodžiu, geriau likti be nuosavų skalūninių dujų, užtat turėti rusiškų. Mat valdžia jau paskelbė, kad jeigu vietos gyventojai nepritars dujų žvalgybai ir gavybai, prievarta jų niekas nevers. Matyt, toks jau pas mus visuomenės interesas: jeigu vienam kaime Jonas su Petru susėdę nutarė ko nors neleisti, tai taip ir bus. Ir visos valdžios juos palaikys, kaip istorijose su tomis kiaulidėmis. Tik dar nežinia, ar tai visuomenės, ar tiesiog kiauliškas interesas.