Penktadienį į Vidiškių gimnazijos salę ir uodui savo nosį buvo sunku įkišti. Čia ūžė, įvairiausiais garsais ošė Kaziuko mugė, kasmet rajone vykstanti tik čia. Nors tarp prekeivių daugiausia buvo mokinių ir vaikų bemaž iš visų rajono mokyklų bei vaikų darželių, tačiau buvo ir solidžių dėdžių bei tetų, siūliusių margaspalvių verbų, ką tik naktį prieš mugę suslėgtų varškės sūrių, meno dirbinių, paveikslų. O jau jaunimėlis kiek visko buvo prikepęs, pridrožęs, primeistravęs, primezgęs, prinėręs ir pripiešęs – akys raibo.

Neužpykit jurgeliai meistreliai ir mergytės šeimininkytės, neminėsiu šiandien jūsų nei vardais, nei pavardėmis, antraip laikraščio neužtektų visus surašyti, paminėti ir pagirti. Tiesiog visi jūs šaunuoliai.

Mugei šurmuliuojant, deryboms dėl kainų prie prekybos stalų bevykstant, pradėta ir meninė mugės programa. Ji buvo skirta šiemet paskelbtiems tarmių metams, tad visi (beveik) kalbėję stengėsi tarmiškai utaryt, savo tarme pasakojimus porint, dainas dainuoti. Programos vedėjai Viktorija ir Irmantas taip pat vis po tarmybes nardė, patys kalbėjo ir kitus ragino. Tad tarmiškai kalbas sakė, sveikinimus žėrė ir gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė (nuo Mielagėnų) ir rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Regina Lisauskienė (nuo Šiūlėnų). Tik rajono vicemeras Henrikas Šiaudinis (nuo Ceikinių) miedzinių kaciliukų pacilcėn neridzena, sakė – kitąkart. Stebėję ir klausę svečių uturkų, šventės vedėjai nusprendė, kad visi tarmių egzaminą išlaikė, antriems metams kartoti kurso nieko nepaliko ir visiems ant scenos lipusiems po Kaziuko pyragą gastinčiaus namo idėjo.

Spalvingai ir išmoningai prisistatė visos mugėje dalyvavusios rajono mokyklos (tik Didžiasalio „Ryto“ vidurinės nebuvo) ir mokykla „Šaltinėlis“ bei jo filialai. Vieni dainavo ir šoko, kiti išmoningai ir juokingai liežuviais plakė. Gražiai, išradingai ir mokyklų kiemeliai buvo įrengti, įtaisyti. Itin dažnai akis vis kliuvo už Daugėliškio ir Dūkšto vidurinių, Ignalinos gimnazijos ir „Šaltinėlio“ mokyklos puošnių kiemelių vartų, iškabų gražumo.

Koncertinė programa taip pat turtinga ir įvairi buvo. Linksmas pasakorės Elenos Skripkauskienės istorijas keitė Vidiškių senjorų ansamblio „Verpetas“ dainos, merginų ansamblio ir Vidiškių gimnazijos mokytojų ansamblio širdis virkdžiusios melodijos, gausybė moksleivių ir darželinukų šokių, dainų ir pasakorių pasirodymų. Mugėje debiutavo ir šeimyninė Gruodžių kaimo kapela, kurioje Tado Blindos polką ir kitas melodijas griežė Lionė, Gintaras, Jonas ir Zenonas, visi išaugę iš tos pačios giminės kamieno. Naujo kolektyvo krikštynos praėjo sklandžiai, aidint gausiems plojimams.

Dar vienos krikštynos laukia, gal jau net šią savaitę. Salės kampe stovėjo lenta, kurioje publika buvo vis raginama rašyti savo pasiūlymus, kaip pavadinti neseniai draugėn susibėgusį gimnazijos mokytojų ansamblį. Šis vaikas jau baibokas, drūtai paaugęs, o vis be vardo, tarsi be kelnių, zylioja. Mugės dalyviai netingėjo, rašė savo variantus. Kokių tik ten jų nebuvo: „Vidiškietės“ ir „Vidiškiukai“ „Pasagėlė“ ir „Švyturėlis“, „Volungėlė“ ir „Linažiedės“, „Šarkelė varnelė“ ir „Sirenos“, „Ačiū!“ ir „Bravo!“, „Ašarėlės“ ir „Lenciūgėlis“, „Pakumpinis“ ir … Po ir dar daug prisiūlyta, primarginta. Ansamblio vadovė Viktorija sakė, kad vardą, ataušę nuo mugės kaitros, jie būtinai išsirinks ir MI pirmajame puslapyje paskelbs.

Mugė baigėsi gimnazijos direktorės atsisveikinimo žodžiu ir pyragų paskutinėmis dalybomis. Pyragą, už šventės viešinimą, skirtą žiniasklaidai, eksproprijavo „vagos“ atstovė. Tiesa, MI buvo pakviesta tą pyragą prie arbatos drauge valgyti, bet nenuėjo. Atsiprašome, mat vėliau gavome net tris pyragus ir dar kapą baronkų, tad ir savo arbatą virėme, visa redakcija urmu pyragus valgėme.

Autoriaus nuotr.