Skip to content

Nepatenkintus siųsime į užsienį

MI informacija

Kažkokia Kultūros ministerijos komisija siūlo leisti rašyti dokumentuose pavardes originalo kalba. Tiksliau – rašyti dokumentuose raides, kurių nėra lietuviškoje abėcėlėje, bet yra vartojamoje lenkų kalboje. Na, tai ne nauja, Seimas kartą jau balsavo dėl tokio pasiūlymo ir jo nepriėmė. Naujas yra kitas šios komisijos pasiūlymas: mažumų gyvenamose teritorijose leisti tos mažumos kalba rašyti ne tik gatvių pavadinimus, bet ir vietovardžius – miestų ir miestelių, kaimų ir kaimelių, upių ir ežerų pavadinimus.

Gal kam ir nelabai aišku, kodėl šituo reikalu užsiėmė Kultūros ministerija. Juk partijos, pasivadinusios Lietuvos lenkų rinkimų akcija – LLRA veikėjai norą dokumentuose pavardes ir gatvių pavadinimus ant sienų rašyti lenkiškai aiškino tuo, kad lenkai lietuviškai nesupranta.

Jeigu jau taip, tai čia lyg tai būtų Švietimo ministerijos rūpestis – kaip išmokyti Lietuvos valstybės piliečius valstybinės kalbos. Rodos, ir lenkiškos raidės nuo lietuviškų vos kelios tesiskiria, ir mokyklose tuose kraštuose vaikučiai lietuviškai nuo seno buvo mokomi, bet bukumo niekaip neatsikratoma. Tačiau ko norėt, jeigu net energetikos viceministrė Renata Cytacka ant savo namo sienos lenkišką gatvės užrašą pasikabino, kitaip ji, matyt, nesupranta, kokioje gatvėje gyvena…

Galima būtų pasidžiaugti mūsų krašte nuo seno gyvenančiais rusais sentikiais, ir visų pirma ne todėl, kad jie puikiai kalba valstybine kalba, o todėl, kad išsaugojo puikią rusų kalbą. Tokia jau taisyklė: jeigu žmogus moka gimtąją kalbą, jis moka šalies, kurioje gyvena, kalbą, o kai nemoka jokios, kaip pietryčių Lietuvoje, – na, jokios ir nemoka…

Bet geriau apie vadinamuosius lenkus nereikia, nes gali susilaukti kaltinimų nacionalizmu. Apskritai geriau pasiūlyti įvesti Lietuvoje visišką tolerastiją. Pirmiausia, žinoma, įteisinti lenkišką pavardžių ir vietovardžių rašybą. Ši tautinė mažuma turi būti gerbiama, nes ji yra arčiausiai valdžios.

Antras žingsnis būtų pagarbos pademonstravimas rusų tautinei mažumai. Nors ji kol kas šito nereikalauja, bet tegul rusų pavardės dokumentuose būna rašomos kirilica, kaip ir miestų pavadinimai. Visų pirma tai liečia Visaginą. Man neaišku, kaip jis skambėtų rusiškai, bet tai ne mano reikalas, paaiškės. Tas pats pasakytina ir apie Klaipėdą.

Trečias žingsnis, kurį reikia žengti kartu su antruoju,  o gal net anksčiau, kad koks žydų turtus sapnuojantis Zurofas neapkaltintų mūsų antisemitizmu – mes turime atiduoti pagarbą Lietuvos žydų atminimui ir atitinkamai rašyti jų pavardes bei su žydais susijusių gatvių bei miestų pavadinimus. Štai iki šiol Gaono gatvė taip ir vadinama – Gaono. Čia būtinai turėtų atsirasti lentelės žydų kalba.

Be to, žinome, kad Vilnius nuo seno, vos ne nuo tų laikų, kai Vytautas Didysis pakvietė į Lietuvą pirklius, vadinamas Šiaurės Jeruzale. Todėl visi įvažiavimai į Lietuvos sostinę turi būti pažymėti lentelėmis su atitinkamu užrašu lenkų, rusų ir žydų kalbomis.

Aišku, kad tai dar ne visas sąrašas. Vilniuje jau turime savotišką „čaintauną“ – kinų gyvenamą rajoną, kuris yra Algirdo gatvės rajone. Vadinasi, gatvių, kuriose kuriasi kinai, kurie, žinia, yra pratę gyventi kompaktiškai, savi su savais, pavadinimus privalėsime rašyti ir kinų kalba.

O kur dar arabai, afrolietuviai ir kiti?

Beje, Lietuvoje daugėja musulmonų, todėl reikėtų iš anksto pasiruošti deramai priimti juos. Vilniaus miesto merui ne apie metro derėtų svajoti, o apie naujų mečečių statybą: juk kiekvienam musulmonui (vyrui) turi būti skirta ne mažiau kaip vienas kvadratinis metras mečetėje. Čia ne kokie nors katalikai ar stačiatikiai, kurie ir susispaudę gali pastovėti.

Tik jau nereikia šnekėti visokių nesąmonių, girdi, čia Lietuva, čia mes valstybinę lietuvių kalbą turime. Šiandien turime – ryt neturėsime. O tie, kurie nepatenkinti, gali į kokią nors Airiją ar Angliją važiuoti. Ten irgi lietuviškai daug  nepašnekėsi.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje