Pagaliau sulaukėme pavasario, tiesa, kol kas kalendorinio. Pirma kovo diena nenuteikė optimistiškai – diena apniukusi, į vakarą – šlapdriba, o naktį šaltukas perspėjo, kad tikro pavasario teks palaukti. Visą būsimo pavasario eigą ar tik nebus sugadinusios paskutinės pavasariškos vasario dienos? Gali nutikti taip, kad turėsime nekokį kovą ir dalį balandžio. Labiausiai mus domins, kaip nutirps kalnai sniego.

Idealus variantas, kai dienos būna šiltos, o naktį pašąla (kaip žinomame posakyje apie kovą – naktį pleška, dieną teška). Tada sniegas nepastebimai, be didelio polaidžio, ištirpsta, o žemė  be potvynių sugeria vandenį. O ji šiemet negiliai įšalusi. Jeigu sniegą tirpdys lietus, tai bėdų neišvengsime. Mūsų rajonui bepigu, polaidžio vandenys nuo kalnų kalnelių į ežerus, upelius nugurga, pavasariniai potvyniai kankintų Pamario kraštą.

Kovo mėnuo atšuoliuoja ant Kaziuko žirgo (Vidiškėse Kaziuko mugė jau penktadienį ūžė), čia pat Kovo 8-oji, Kovo 11-oji, Juozinės, lygiadienis ir, žiūrėk, mėnesio nebėr. Šventės ateina ir praeina, o darbai niekada nesibaigia, juolab tiems, kurie myli žemę. Kovą neapsakoma daugybė darbų tiek sodininkams, gėlininkams, daržininkams, ūkininkams, tiek visiems žemės gėrybių mylėtojams. Neįmanoma visiems skaitytojams pagal jų interesus patarti, ką ir kaip daryti. Žiemą, kai marios laisvesnio laiko, reikia užsiimti savišvieta: lankyti seminarus, kuriuos organizuoja Žemės ūkio rūmų atstovas Albertas Sekonas ir konsultavimo tarnyba (vad. Henrikas Boguška), seminarus, vykstančius kituose rajonuose, daugiau skaityti, naršyti internete. Visur galima rasti labai vertingos informacijos bet kuriais rūpimais klausimais.

Dabar pats laikas apsirūpinti sėklomis, reikalingomis trąšomis, darbams paruošti įrankius ir žemės ūkio padargus ir laukti palankių orų. Pavasario dienos, kaip žmogaus jaunystė, greitai prabėga ir atsiliekančių nelaukia.

Gamtoje vis daugiau gyvybės apraiškų, daugiau balsų, garsų. Po žiemos įmygio bunda mangutai, barsukai, kai kurie vabzdžiai. Ruoškime inkilus paukščiams – giesmininkams, šikšnosparniams. Nepražiopsokime pirmosios klevo sulos. Itin būkime atsargūs ant ledo, kuris po storais sniego patalais šiemet menkas. Ir džiaukimės ateinančiu pavasariu.