Šios savaitės pradžioje savivaldybės viešojoje bibliotekoje atidaryta Ignalinos kultūros ir sporto centro Keramikos studijos vadovės Aldonos Jakubovskienės fotografijos darbų paroda „Žiemos formos“, susilaukusi jos gerbėjų ir fotografijos mėgėjų dėmesio.
Ši ilgametė jaunųjų keramikų ugdymo mokytoja per daugel metų yra paruošusi nemažą būrį talentingų savo auklėtinių, kurie yra gerai žinomi ne tik rajone, bet ir už jo ribų, dalyvaudami įvairaus lygio respublikinėse ir tarptautinėse parodose ir pelnydami aukšto įvertinimo. Ir pati neeilinio darbštumo ir kūrybingumo keramikė yra savo originaliais darbais papuošusi ne vieną parodą, bet iki šiol nebuvo žinoma kaip fotografijos mėgėja, todėl jos pirmoji paroda buvo kiek netikėta. Apie tai kalbėjo parodos atidarymo proga bibliotekos direktorė Loreta Aleknienė, nuoširdžiai sveikindama autorę už šią iniciatyvą, linkėdama jai sėkmės, atveriant naują kūrybos puslapį.
Parodos autorė prisipažino, kad jos kuklios fotografijos nepretenduoja į šedevrus ir negali prilygti plačiai rajone žinomų meninės fotografijos meistrų darbams. Bet nepaisant didelio užimtumo keramikos studijoje, ji jau kurį laiką nesiskiria su mėgėjišku fotoaparatu ir laisvalaikiu stengiasi juo užfiksuoti jos akiai patraukliausius objektus. Jai labiausiai yra mėgstami žiemos vaizdai ir jų spalvos.
Ruošiant šią parodą, tikėjosi, kad jau tokiu metu sniego gal bus nebelikę, todėl norėjosi parodos lankytojus sugrąžinti į prabėgusią gražuolę žiemą. Bet paaiškjo, kad žiema dar nė nesiruošia trauktis. Tačiau žiemos spalvos ir kai kurios jos sukurtos formos per šalčius ir atodrėkius jai įstrigo atmintyje, bevaikščiojant po Ignaliną ir Strigailiškį. Fotografuojant neprofesionaliu fotoaparatu ne visus vaizdus pavyko užfiksuoti taip, kaip norėjosi. Tegul už tai Aldonai atleidžia parodos lankytojai.
A. Jakubovskienė sakė, kad Ignalinoje nebeliko nė vienos laboratorijos, kuriose būtų galima pagaminti pageidaujamų formatų nuotraukų. Tenka vykti į Švenčionis ar kitą miestą. Beje, rėmelius teko įsigyti net Vilniuje. Bet šiuos nepatogumus įveikė ir savo užsibrėžtą tikslą pasiekė.
Stebint šios parodos atskiras nuotraukas susidaro įspūdis, kad gabiai keramikei ir su fotoobjektyvu įamžinti tokias žiemos sukurtas detales, kurių gal net ir labiau patyrę fotografai galėjo nepastebėti. Už tai prityrusiai meno puoselėtojai reikia tik padėkoti. Todėl parodos autorei už tai nuoširdžiai dėkojo ne tik parodos lankytojai, tarp kurių buvo artima jos draugė ir Dailės studijos vadovė Nijolė Trinkūnienė, bet ir jos auklėtinių mokytojai, jaunieji keramikai ir šiaip meno mėgėjai.
Autoriaus nuotr.





Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!