Skip to content

Kelininkams svarbiau instrukcijos, o ne žmonių saugumas

MI informacija

Turbūt Ignalinoje, norint viešumos, reikia rašyti į laikraštį, ką ir darau. Gimiau ir augau Vilniuje, bet turbūt, kaip ir kiekvieno lietuvio, tėvų šaknys yra giliau. Mano mama kilusi iš Ceikinių, todėl ilgąjį savaitgalį, Kovo 11-osios proga, sumanėme aplankyti ten gyvenančią močiutę. Apstulbau pamačiusi visai neprižiūrimus rajono kelius. Nė saujos smėlio, važiuoji, lyg sušalusiu ežeru. Šeštadienio dieną kelyje Ignalina–Ceikiniai į pusnis pateko gan daug mašinų. Važiuoji ir matai stovinčią paliktą tuščią mašiną, kurios be pagalbos jau neištrauksi. Ar daugybę pėdsakų, liudijančių, kad mašinos jau ištrauktos…

Tik pravažiavus tas vietas, važiuojant ne daugiau kaip 40 km/h greičiu, mano automobilį sumėtė, mašina apsisuko ir galu įsirėžė į pusnį. Laimė, kad esančios pusnys saugo nuo nugarmėjimo nuo šlaito į griovį. Džiaugiuosi žmonėmis, važiavusiais paskui mane. Jie padėjo, ištempė iš bėdos. Ačiū už pagalbą vienam „busiukui“, keliems nepažįstamiesiems ir Andriui Butavičiui.

Kas žino kelią į Ceikinius, turbūt žino ir tą garsųjį vingį, leidžiantis nuo kalno į miestelį. Tai, įsivaizduokit, tas kelias, nuokalnė su posūkiais, nebarstytas, o šonuose – nemenki grioviai. Išvykstant namo pirmadienį, kelias jau buvo pabarstytas, bet kur kliuvo, kur nekliuvo…

Gal kelininkai pagaliau imsis darbų nors po skundų, o ne mojuos instrukcijom ir nesiskųs lėšų stygiumi? Mano galva, jiems ne pinigų, o atsakomybės trūksta. Per savo instrukcijas žmonių nemato…

xxx

Panašaus skambučio dėl kelių, virtusių čiuožyklomis, redakcija sulaukė iš Dindų. Skambinusi moteris į šuns dienas dėjo kelininkus ir rajono valdžią dėl nebarstomų rajoninės reikšmės kelių. Pašnekovei pasakiau, kad kelininkai tiesiogiai rajono valdžiai nepavaldūs, juos „gano“ Utena ir Susisiekimo ministerija. Tuomet moteris, ne visai laikraštine leksika dar kartą pasiuntusi kelininkus ir pasakiusi, kad skambins ten, padėjo ragelį… 

Nuo redakcijos

Šiųmetis kovas kelius pavertė ne šiaip slidžiais, o, kaip rašo ir gerb. Jurgita, tarsi užšalusiais ežerais. Laimei, skaudžių įvykių tokiuose keliuose rajone kol kas išvengta, vien dėl vairuotojų atsargumo ir profesionalumo. O jeigu tokiame kelyje rimta avarija su žmonių aukomis, kas tuomet atsakytų? Galvojat, kad kelininkai? Šiukštu. Jų advokatai įrodytų, kad pats į avariją patekęs vairuotojas yra nemokša. Dar keliolika kartų cituotų instrukcijas, kuriose išties rašoma, kad rajoninės reikšmės kelius kelininkai privalo barstyti ne ištisai, o tik pavojingas jų vietas. Tačiau, kaip skambina „besivoliojantys“ tuose keliuose vairuotojai, net tos pavojingos vietos nėra bent jau laiku pabarstomos. Taigi, pagal didžiojo kombinatoriaus Ostapo Benderio ir rajono kelininkų logiką, slidžių kelių reikalas yra pačių kelių ir vairuotojų problema…

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje