Mirtis juokiasi iš mūsų kovų su korupcija, „blatu“ ir panašiomis problemomis, nes jai tai neegzistuoja, ji neaplenks nė vieno, iš jos neišsipirksi, nors ir trilijonieriumi būdamas. Žmogus išėjo ir jam tarsi viskas baigėsi, tačiau dėl jo mirties artimiesiems – kalnai rūpesčių, ypač tuomet, kai reikia skrodimą atlikti. Jis daromas Utenoje, bet štai vasarą pažįstamo mirusiojo kūną dvi dienas teko vežioti maršrutu Ignalina–Utena–Ukmergė–Vilnius, kol pagaliau tas skrodimas buvo atliktas. Tuomet keikiami Utenos med. ekspertai, tačiau, pasirodo, ir jie turi savo problemų. Utenos laikraštyje aptikome straipsnį šia tema, kurį kiek sutrumpinę perspausdiname, nes jis aktualus ir ignaliniečiams.

xxx

Utenos ligoninės ūkiniame pastate, ant vienų durų yra užrašas „Valstybinė Teismo Medicinos Tarnyba prie LR Teisingumo ministerijos Utenos poskyris“. Jau 40 metų teismo medicinos ekspertas gyd. Stasys Fedaravičius kas rytą praveria šios įstaigos, į kurią patenka žmogus, baigęs gyvenimo kelią, duris. Tiesa, senos, apskurusios, su išdaužytais stiklo blokeliais sienose, patalpos visai neprimena mokslinės laboratorijos. Bet čia patenkantiems aplinka jau nebesvarbi, pasiekusieji mirties krantą iš šios patalpos perkeliami į paskutinį žemiškąjį būstą.

Kol neatsitiko nelaimė, problemų kaip ir nėra. Tačiau jeigu taip atsitiks? Negi tik tada ir pradės suktis karuselė? Na, o problemos priežastis bus paprasta – uždaryta Utenos lavoninė. Kodėl uždaryta? Nes paskutiniai darbuotojai ruošiasi ją palikti.

Kas atsitiko?

Utenos poskyris aptarnauja Utenos, Ignalinos, Visagino ir Zarasų savivaldybes. Čia atliekami gyvųjų asmenų ir mirusiųjų sužalojimų ir mirties priežasčių tyrimai. 2012 m. Utenos poskyryje buvo ištirta 229 mirusiųjų atvejai. Gyvųjų kūno apžiūros procedūrų (obdukcijų) atliekama dvigubai daugiau, 2012 m. jų buvo 456 atvejai. Dirbti būtų galima, bet darbo sąlygos pasibaisėtinos, patalpose žiemos laikotarpiu 6–8 laipsnių temperatūra, radiatoriai – kaip „mirusiojo kojos“, langai seni, jų tarsi nėra, kiek nori juos šiltink, švilpia vėjas taip garsiai, kad nereikia net ventiliatoriaus jungti. Šaldytuvas, kuriame laikomi mirusieji, seniai sugedęs, prastas apšvietimas, be viso to nuolat trinka karšto vandens tiekimas (iš ryto reikia nuleisti apie kubą vandens, kad atsirastų šiltas vanduo). Ką jau kalbėti apie patalpose sudrėkusį lubų ir sienų tinką, apipelijusias sienas. Taupumo sumetimais išeiginėmis dienomis atjunginėjamas apšildymas. Blogos darbo sąlygos stipriai paveikė darbuotojų sveikatą. Dėl visų šitų bėdų daug kartų buvo kreiptasi į ligoninės direktorių ir į pavaduotoją ūkio reikalams, tačiau sulaukta tik pašaipų ir ironijos – „jūsų pacientai nesiskundžia“.

Ši padėtis ir nesutarimai bei nesusipratimai atsirado tada, kai ligoninės direktoriaus pavaduotoju ūkio skyriui buvo paskirtas J. V. Šis ponas kažkodėl jau labai priešiškai nusiteikęs morgo darbuotojų atžvilgiu. Toks taupytojas kitų sveikatos sąskaita, kad net baugu prisiminti.

Po raštiškų pranešimų ligoninės direktoriui G. G. apie jo „darbelius“ tiek užsirūstino, kad net savavališkai, be išankstinio perspėjimo, atjungė valdišką telefono liniją, 2 savaites aptarnaujami aplinkiniai rajonai negalėjo prisiskambinti.

Paskutinis remontas – prieš 10-metį

Anksčiau tose pačiose patalpose buvo ir Utenos ligoninės lavoninė, tik prieš gerą dešimtmetį, kai Utenos ligoninės direktoriumi dirbo R. L, vieną vienintelį kartą buvo atliktas eilinis kosmetinis remontas. Niekas per tiek metų daugiau patalpų neremontavo, nors pagal higienos normas šiose patalpose turėjo būti daromas kasmetinis remontas. Dar 2004 m. apie blogėjančią situaciją teismo medicinos ekspertas Stasys Fedaravičius informavo tuometinį Apskrities viršininką V. C., Utenos rajono merą A. K., tuometinį seniūną J. S. bei Utenos apskrities ligoninės direktorių G. G. Visi sutarė, kad reikia skubiai remontuoti, buvo parengta remonto ir darbų sąmata, bet… praėjo devyneri metai, jokio rezultato.

Poskyris Utenoje gali būt uždarytas

Jeigu Utenos poskyrio darbuotojai išeis iš darbo (o jie jau apie tai galvoja), skyrius bus uždarytas. Laisvų teismo medicinos ekspertų etatų nėra, tokią specialybę renkasi retas gydytojas. Mirusiuosius teks vežti į Vilnių, kur mirusiųjų artimiesiems teks laukti eilėse. Net ir po atlikto tyrimo savo išgalėmis kūną reikės parsivežti atgal.

Nuo smurtautojų nukentėję žmonės, po autoavarijų, išžaginimų atvejais, sužalojimų vertinimą taip pat turės atlikti Vilniuje. Tokioms kelionėms lėšų neturintys nukentėjusieji patirs sunkumų. Apie tai jau dabar gali paliudyti tie, kuriems Utenos poskyrio atostogų metu teko atsiimti mirusiuosius iš Ukmergės poskyrio.

Reikalauja tik normalių darbo sąlygų

Šiame straipsnyje nemetami jokie nematomi kaltinimai Utenos valdžiai ir savivaldybės administracijai. Kiekvienas bent kažkiek susidūręs su įstaigų atstovavimu žino, kad norint ką nors išgauti iš valdžios, reikia minti valdžios slenkstį ir reikalauti savo. Savivaldybės administracija ir taip paskendusi tūkstančiuose problemų ir projektų.

Visos aptarnaujamos savivaldybės turi būti suinteresuotos šio poskyrio išlaikymu. Galima būtų remtis Marijampolės pavyzdžiu. Ten visos savivaldybės bendromis jėgomis greitai eliminavo iškilusią problemą. Juk norima ne rūmus statyti, o tik suremontuoti 100 m² patalpą.

Darbuotojai nori, kad Utenos poskyrio patalpos būtų įtrauktas į renovuojamų pastatų sąrašą. Juk šitas pastatas – „gadina Utenos miesto vaizdą, kai pro jį pravažiuoju – kas rytą sugenda nuotaika“ – tai pasakė Utenos ligoninės gydytojas A. G. Jei patalpos atitiks Europos Sąjungos reikalavimus (taip ir turėtų būti), gal tada atsiras ir norinčių dirbti šį sunkų darbą. Normalios darbo sąlygos – tai palaima dirbantiesiems, graži aplinka – pagarba mirusiesiems ir užuojauta jų artimiesiems ties gyvenimo ir mirties kryžkele.