Pasimokę iš istorijos dėl ketinimų statyti naują gamyklą Didžiasalyje, žmonės stebi, kaip sekasi statyti medžio anglies gamyklą Mikalave. Tačiau čia darbai nešlubuoja, gamyklą statančios bendrovės „Costum“ direktorius Arvaldas Brazas sako, kad baigta pirma medžio anglies gamybos linija iš numatytų penkių: „Išlieti pamatai, pastatyta gamybinė pavėsinė ir metalinės kolonos, sumontuoti anglies degimo įrenginiai“. Pasak jo, sudėtingiausia buvo įrengti ir sumontuoti modernią vidaus energijos paskirstymo sistemą: jei viena iš krosnių per daug įkaista, jos energija automatiškai paskirstoma ir perduodama kitai.

Bus didžiausia ir moderniausia

Mikalavo komplekse bus net penkios segmentuotos medžio anglies gamybos linijos. Numatoma, kad čia bus pagaminama iki 6 tūkst. tonų medžio anglies per metus. Tai bus didžiausia Baltijos ir Skandinavijos šalių regione medžio anglies gamykla. Investicijos siekia 13 mln. Lt.

Šiuo metu medžio anglies gamybos bazėje baigtos ruošti krosnių aikštelės, pastatyta segmentuotos medžio anglies gamybos linijos stoginė, nupirkta dalis įrangos, pradėta produkcijos sandėlio pamatų statyba, tvarkoma infrastruktūra, tiesiami keliai.

Gamykla pradės veikti šiemet, tačiau visu pajėgumu – tik po metų, kai bus visiškai sustyguotos tiekimo, gamybos ir produkcijos pardavimo grandys. „Planuoti, tartis, studijuoti brėžinius yra viena, bet pamatyti baigtą pirmą liniją – visai kas kita. Apima pakilūs jausmai, supranti, kad tai, kas buvo sumanyta, jau virsta realybe“, – džiaugėsi Medžio anglies gamintojų asociacijos prezidentas Šarūnas Nacevičius.

Krizės šešėliai

Krizė, kaip ir šiųmetė žiema, traukiasi labai nenoriai, tad susiduriama ir su finansiniais sunkumais. Po krizės bankai užsuko paskolų „kranelius“ ir neskolino net valstybės garantiją turintiems naujai steigiamiems verslams. Gauti finansavimą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą galėjo tik jaunos, neseniai susikūrusios įmonės. Tačiau bankai tokių kaip tik labai nemėgsta, nes jos negali garantuoti nei savo pajamomis, nei nuosavu kapitalu.

O įsigyjami gamybiniai įrenginiai, pasak Š. Nacevičiaus, labai brangūs, bet nelikvidūs, nes yra specifiniai. „Tai ne lizingo būdu perkamas automobilis, kurį visada gali parduoti, Antra vertus, labai daug pinigų ir nereikėjo, nes Žemės ūkio paskolų fondas garantavo 65 proc. paimtos paskolos sumos. Skaičiuojama, kad investicijos atsipirks per 4–5 metus.

50 darbo vietų

Iš pradžių vietos bendruomenė į gamyklos statybą žiūrėjo abejingai, labiau ja domėjosi kaimynystėje laukus dirbantys ūkininkai ir kelios darbo ieškojusios moterėlės. Tačiau vėliau, kai statybos aikštelėje pasirodė sunkioji technika, žmonių susidomėjimas išaugo. Žmonės labai intensyviai domisi darbo vietomis. Skambučiai netyla iki šiol (telefoną, kuriuo galima registruotis, skelbė MI). Skambino net absolventai, baigiantys mokslus Gedimino technikos universitete ir norintys sugrįžti į gimtąsias vietas. Neseniai skelbėme konkursą eiti gamybos vadovo pareigas, tai sulaukėme įvairiausių siūlymų. Visus norinčius registruojame. Gamykloje numatyta įdarbinti apie 50 vietos gyventojų, kurių atranka jau prasidėjo.

Yra ir šaukštas deguto. Kaimynystėje dirbantys ūkininkai sako, kad surasti darbininkų yra sunku, nes daug girtaujančių, dirbančių iki algos ar labai nenoriai. Svarbiausia to priežastis – pašalpos. Jos skatina nedirbti. Todėl bus tikrinama, kiek žmonių deklaruojamas noras dirbti atitinka tikrovę. Dalį jų jau nukreipiame pas statybininkus ir taip išbandome. Iš tikrųjų – kai kurie po kelių dienų „dingo“, tad su jais atsisveikinta.

Mikalavo anglis – eksportui

Iki šiol medžio anglį Lietuvoje gamino kelios nedidelės įmonės, kurių ištekliai buvo per maži, kad patenkintų net vietos rinkos paklausą. Mikalavo anglį planuojama eksportuoti į Vakarų Europą: Vokietiją, Prancūziją, Didžiąją Britaniją, Skandinavijos šalis. Todėl čia kuriama dar viena paklausią produkciją eksportuosianti gamykla. Ji bus puikus pavyzdys, kaip tinkamai panaudota ES parama atgaivina gyvenimą ir sukuria naujas darbo vietas kaime.

„Barbekiu kultūra“

Medžio anglis naudojama, pavyzdžiui, restoranuose kepant kepsnius ar dešreles, patiekalams gaminti, dažniausiai iškylose jas naudoja ir gyventojai. Tai vadiname „barbekiu kultūra“, kai miestelėnai išvyksta poilsio į gamtą ir kepa šašlykus.

Medžio anglis yra lengva, ją paprasčiau atsivežti ir sandėliuoti, nei malkas, todėl manoma, kad būsimos produkcijos poreikis vis didės. Medžio anglies gamybai reikalinga žaliava – įvairios medienos pramonės atliekos, vadinamoji malkinė mediena. Tad, ko gero, Mikalavas taps rimtais konkurentais katilinėse kūrenamų „čipsų“ gamintojams.

Parengė Jonas BALTAKIS