„Ideali, nepriekaištinga švara, margučiai ir žibučių puokštė ant stalo – pagrindiniai artėjančių šv. Velykų akcentai“, – teigia mano pašnekovės Zofija Šaltienė ir Viktorija Bučelienė. Kartais, ieškodami kažko neįprasto ten, kur to neįprasto nėra, neriamės iš kailio, bet taip ir nerandame. Kažką naujo ir neįprasto tikėjomės sužinoti ir apie artėjančių švenčių tradicijas. Galiausiai nustebau ir pati, supratusi, kad ypač šiemet ši šventė į mūsų namus ketina sugrąžinti senąsias savo tradicijas ir akimirksniu pajutau begalinį šv. Velykų laukimą. Pasirodo, net ir šventės priklauso nuo požiūrio.
Švarios Velykos
Su Zose (Zofija) susitarėme pasimatyti Vidiškių „šviesos ir kultūros“ oazėje – Kultūros centre. Smagiai pasišnekučiavome su bibliotekininke Dalyte ir net nepastebėjome, kaip atskubėjo kultūros centro vadovė Viktorija. Rimtai nusiteikę sudėlioti pagrindinius šv. Velykų akcentus, nieko nepešėme. Tik pokalbiui pasisukus apie vaikystės prisiminimus, suradome bendrų sąlyčio taškų tarp senųjų ir dabartinių tradicijų, galiausiai išgryninome naujausias Velykų tendencijas. Vadovėliniai švenčių papročiai vargu ar kada apsigyvens mūsų namuose, tad ar verta per prievartą brukti sau tai, kas iš principo nėra natūraliai priimtina.
Mano pašnekovė Zofija, kilusi iš Antanų k. (Švenčionių r.), iš vaikystės prisimena, kad Kristaus prisikėlimo šventės laukdavo visa šeima. „Tėvas visada kruopščiai sutvarkydavo kiemą. Išvalydavo visus kampus, į kiemą sunešdavo sniego likučius, kad saulutė juos ištirpdytų. Tėvas sakydavo, kad Velykoms svarbiausia – idealiai susitvarkyti. O mes, vaikai, laukėme šių švenčių vien todėl, kad galėdavome prisivalgyti visokių skanėstų ir iki valiai prisisiausti. Niekas tada labai neaiškindavo kodėl, bet nuo mažų dienų žinojom, kad Velykų rytą reikia eiti į bažnyčią. Tai darydavo seneliai, tėvai, taip darom ir mes. Dar taip daro mūsų vaikai, anūkai – jau nenorom, o kaip bus paskui – nežinia“, – prisimena šmaikščioji Zosė.
Šiemet be žibučių
O štai jai į dukras tinkanti meno vadovė Viktorija sako, kad nuo vaikystės iki šių dienų per Velykas be jokių kalbų visa giminė renkasi pas jos močiutę Zarasuose. „Niekada net nekyla jokių klausimų, kur ir kaip švęsti Velykas. Visada važiuojam pas močiutę į Zarasus. Vos užėjus į namus, iškart pakvimpa švara ir nuo stalo tau šypsosi nedidelėje vazelėje žibutės. Nėra jokių karpinių, puošmenų ir dekoracijų, bet nuotaika akimirksniu tampa šventinė. Velykų rytą visi susėdam prie stalo, močiutė paima kadagio šakelę, pamirko ją šventintame vandenyje ir visus apšlaksto, persižegnoję suvalgom po kiaušinį ir tik tada pradedam švęsti, šurmuliuoti. Bet žibutės – iki šiol man likusios svarbiausiu Velykų akcentu“, – teigia Viktorija.
Žibutės išties gražus pavasario akcentas, bet šį pavasarį jų ieškojimas primintų pasaką, kaip našlaitė naujųjų išvakarėse braidė pusnyse, ieškodama žydinčių gėlyčių. Mūsų šeimininkės išradingos – ras išeitį.
Šių Velykų mada – natūralumas
Bene pati smagiausia dalis – kiaušinių marginimas. Kad ir kaip besistengtum, niekada gyvenime nepavyks turėti dviejų identiškai išmargintų kiaušinių. Smagiausia, kad niekada nežinai, kokį rezultatą gausi, kaip susilies spalvos, kaip jos sureaguos su kiaušinio lukštu. Šeimininkės randa įvairių būdų parungtyniauti tarpusavyje, todėl ir per Velykas stengiasi nenusileisti viena kitai. Žinoma, dabar parduotuvių lentynos nukrautos įmantriausiais dažais ir kitomis priemonėmis, padedančiomis lengvai išmarginti kiaušinius, bet mano pašnekovės teigia, jog šių metų „mada“ – tik natūraliais būdais marginti kiaušiniai. Tam naudojami svogūnų lukštai, burokėlių sultys, šienas, šiaudai, samanos, ryžiai, įvairios žolelės ir pan. Reikia paimti tiek vandens, kad jis apsemtų dažomus kiaušinius. Į vandenį įpilti 1 šaukštelį acto ir tam tikrą kiekį intensyvią spalvą turinčių augalų dalių. Verdama 15 min. Į atvėsusius dažus merkiami kiaušiniai ir dar verdama 15 min. Išvirti kiaušiniai dar palaikomi dažuose. Nuo to, kiek laiko laikysime margučius dažuose, priklausys spalvos intensyvumas (kaip išgauti spalvas, pateikiame atskiroje lentelėje).
Išsišvarinkite namus, pasimerkite gražią puokštelę, nusimarginkite kiaušinių ir tada patys pajusite, kaip į jūsų širdį plūsta palaima. Nusiraminę ir susitarę su savimi, atrasite noro ir dvasiniams dalykams.
Be prievartos
Gal šįkart būsiu ir labai pasmerkta, nekalbėdama apie religiją, nors tai ir religinė šventė, bet, stebėdama mūsų žmones ir klausydama kunigo pamokslo Verbų sekmadienį, supratau – nereikia nieko daryti prievarta. Kam svarbu – nueis į bažnyčią, kam svarbu – vaikštinės po mišką, kam svarbu – valgys, gers ir šėlios… Kad ir ką pasirinktumėte – gražių, jaukių ir linksmų Jums šv. Velykų!
Kaip išgauti norimą spalvą
Šokoladinei spalvai reikia – 4 šaukštų kavos tirščių, 1 šaukštelio acto, vandens.
Rudai spalvai – 12 pakelių arbatžolių, 1 šaukštelio acto, vandens.
Ochros spalvai – 4 puodelių raudonojo svogūno lukštų, 1 šaukštelio acto, vandens.
Geltonai spalvai – 1 puodelio ramunėlių, 1 šaukštelio acto, vandens.
Žaliai spalvai – 2 puodelių špinatų, 1 šaukštelio acto, vandens.
Rožinei spalvai – burokėlių sulčių, 1 šaukštelio acto.
Levandų spalvai – žibučių žiedų, 1 šaukštelio acto, vandens.
Aukso spalvai – 2–3 šaukštelių ciberžolės arba geltonojo imbiero miltelių, 1 šaukštelio acto, vandens.
Mėlynai spalvai – dviejų susmulkintų raudonojo kopūsto galvų, 2 litrų vandens ir 6 šaukštų acto (mirkykite per naktį, jei norite ryškiai mėlynos spalvos).
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!