Skip to content

Dabartinė sveikatos apsaugos sistema panaši į didelį „balaganą“

MI informacija

Praėjusį ketvirtadienį rajone lankėsi sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis, kuris, lydimas rajono mero Broniaus Ropės ir socdemų Ignalinos skyriaus vadovo Viliaus Cibulsko, susitiko su rajono ligoninės ir poliklinikos, Ignalinos sveikatos centro medikais bei miesto gyventojams. Susitikimuose aptarė ne tik Lietuvos, bet ir rajono sveikatos apsaugos sistemos problemas ir planus, siekiant pagerinti besitęsiančią nenormalią padėtį, kuri dažnai vadinta chaosu, balaganu, jovalu ir pan.

Ignalinos ligoninėje ir „uabe“

Rajono gyventojams, o ypač medikams, gerai pažįstama dabartinio ministro asmenybė. Jo paties teigimu, jis dirbo įvairiose medicinos grandyse. 24-erius metus praleido praktinėje medicinoje nuo felčerio, greitosios pagalbos sanitaro iki kardiochirurgo, todėl jis nesupranta, kad dabar šitaip diletantiškai galima spręsti sveikatos apsaugos organizavimo klausimus, kurie sveiku protu dažnai nesuprantami, visiškai sujaukti ir visi Lietuvos žmonės savo kailiu patiria tokio reformavimo trūkumus. Kaip ministras teigė susitikime su Ignalinos ir poliklinikos medikais, pastaraisiais mėnesiaias lankydamas medikus ir farmacijos įstaigas tvirtai įsitikino, kad viešuose ir privačiuose sektoriuose, taip pat pirminiame, antriniame ir tretiniame sveikatos apsaugos lygmenyse padėtis yra nenormali, pragaištinga, panaši į „balaganą“. Į tuos pačius privalomojo sveikatos fondo biudžeto pinigus (4 mlrd. 100 mln. Lt) nuolat daugėja paraiškovų. Vien pastaraisiais mėnesiais įsteigtos privačios medicinos įstaigos prašo papildomai dar apie 39 mln. Lt, pacientus vilioja netgi įvairiomis nuolaidomis degalams ir prekėms. Be abejo, kad tokioms įstaigoms papildomų lėšų vargu ar bus skiriama. Tai byloja, kad medicinoje klesti šešėlinė ekonomika, vadybos nebuvimas, didžiulės atlyginimų disproporcijos tarp rajonų ir didžiųjų miestų ligonių medikų. Nors iki šiol medicinos reformų organizatoriai teigia, kad medicinos aptarnavimą reikia priartinti prie žmonių, bet tos paslaugos tik dar labiau tolsta. Ypač apgailėtinoje padėtyje atsidūrė pasienio zonos rajonų gyventojai, kur medicinos aptarnavimo lygis žemas. Nenormalu, kad dešimties rajonų ligoninėse panaikinti Chirurgijos skyriai. Gyventojams tenka kreiptis į didžiųjų miestų priėmimo skyrius, o šie lūžta nuo pacientų gausos.

 

Kalbėdamas apie Ignalinos rajono įstaigas, ministras teigė, kad yra nenormalu, jog tokioje mažoje teritorijoje yra net trys juridiniai vienetai, trys registratūros, dvi laboratorijos… Tai akivaizdus lėšų švaistymas. Reikėtų pagalvoti, kaip sujungti šias įstaigas į vieningą tinklą, kad būtų galima reguliuoti lovų skaičių ir nepalikti tuščių pastatų. Ministro teigimu, ir Ignalinos ligoninėje, kaip įsitikino, yra tuščių patalpų, kuriose galėtų būti išplėstos kitos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos. Reikia pagalvoti, kaip į ligoninę sugrąžinti ir Chirurgijos skyrių. Pasak ministro, jo planai daug kam nepatinka, todėl jis jau spėjo įsigyti nemažai aršių priešų, bet jau numatęs realią veiklos programą, su kuria bus supažindinti visi Seimo nariai.

Ministras kalbėjo ir kitais aktualiais klausimais. Jis sakė, kad lobistinės grupės tegul nemano, kad jos labai galingos. Kiek jos besamdytų viešųjų ryšių komapanijų, kad ir kiek mėgintų žeminti jo reitingus, jam tai visai nerūpi. Jis yra klasikinės medicinos atstovas, ginantis Konstitucijos nuostatas. Pagal Valstybės kontrolės paskelbtus duomenis, tik 5 proc. šeimos gydytojų atliko vos daugiau nei ketvirtadalį 18–65 metų pacientų patikrinimų. Iš visos profilaktinės sistemos liko tik draiskalai. Nebeliko profilaktinės sistemos vaikų darželiuose, mokyklose. Tai kaip galima tikėtis geresnių sveikatos rodiklių.

Ministras sakė, kad daugiau kaip 124 šeimos gydytojai įsikūrę kartu su vaistine. Taip pat ir visose gydymo įstaigose yra ne po vieną vaistinę. Anksčiau buvo valstybinė vaistinių sistema. Vaistai buvo gaminami pačiose vaistinėse. Dabar jos tapo tiesiog spaudos kioskais. Todėl ir vaistų kainos skirtingos, nebandoma jų atsivežti pigesnių iš kitų šalių.

Savo nuomonę apie dabartinę situaciją ir artimiausius planus ministras išdėstė ir apsilankęs Ignalinos sveikatos centre. Jo teigimu, būtina sureguliuoti teisės aktus ir užtikrinti vienodus reikalavimus viešajam ir privačiam sektoriui, kurie užtikrintų savivaldybėms teisę į teritorinės plėtros planus, pirminių sveikatos priežiūros įstaigų išdėstymą.

Seniūnijoje su gyventojais

Nors spaudoje pranešimų apie ministro vizitą nebuvo, tik skelbimai kai kur mieste (taip pageidavo svečias), bet į susitikimą su Vyteniu Povilu Andriukaičiu susirinko pilna miesto seniūnijos salė.

Ministras jį pradėjo žodžiais: „Ką tik turėjau jau du susitikimus – ligoninėje ir Ignalinos sveikatos centre. Keistai skamba, bet ten susitikau su privačiu Anzelmu Mikniumi, su privačiu Leonu Kiaupa, o anksčiau pažinojau „valdiškus“ Miknių ir Kiaupą. Kuo jie skiriasi, pakeitę nuosavybę? Kaip gydė tuomet, taip gydo ir dabar. Tad klausiu – ar teisingai mes susiorganizavome, kad mažoje teritorijoje – trys juridiniai dariniai, trys registratūros, dvi laboratorijos… Viskas juk finansuojama tomis pačiomis PSD lėšomis, o gyventojų tai mažėja. Ar „paveš“ tokią sistemą mūsų biudžetas? Mažoje teritorijoje – kelios įstaigos, kurios tarp savęs dar ir nesikalba. Ne, kažkas negerai toje mūsų karalystėje…“

V. P. Andriukaitis, vis atsisukdamas į dalyvavusį rajono merą, sakė, kad negerai, jog dar 2007 m. buvo panaikinta savivaldybių teisė savo teritorijose planuoti ir spręsti, kokių ir kiek med. įstaigų reikia. Dabar savivaldybė net statistikos nevaldo, nes privačios įstaigos jos neteikia. Štai ką tik išleistoje rajono savivaldybės veiklos ataskaitoje nurodoma, kad rajono poliklinikoje prisiregistravę 9155 gyventojai. Galima pamanyti, kad rajone tik tiek gyventojų ir belikę. O tiesa tokia – „uabas“ savivaldybei neteikia savo skaičių, tad ten prisiregistravusių šioje ataskaitoje tiesiog nėra.

Pasak ministro, po kvailų reformų sveikatos sistema virto jovalu, atotrūkis tarp mažų rajonų ir centro siekia trejetą kartų ir vis didėja. O žmonėms tai reikia ir med. punkto Dietkauščiznoje, ir ambulatorijos Mielagėnuose, ir ligoninės Dūkšte… Kalbėdamas apie Ignaliną, kuriai ministras, sakė, jaučiąs nostalgiją ir simpatijas (čia kadaise dirbo apie 10 metų), V. P. Andriukaitis kvietė galvoti, kaip išsaugoti ligoninės infastruktūrą. Tam reikėtų iš Santariškių į Ignaliną perkelti dalį lovų, organizuoti kurortinį gydymą, atstatyti bendradarbiavimo dvasią tarp visų įstaigų medikų, o idealiausias būdas – jas vėl sujungti į vieningą sistemą. Štai „uabas“ turi problemų su pastato savininku, su kuriuo dabar teisiasi savivaldybė (kadangi nevykdomi sutartyje pasirašyti įsipareigojimai, savivaldybė turi galimybę „uabo“ užimamas patalpas net susigrąžinti). „Kur dėsitės, kai jūsų patalpų savininkas bankrutuos?“ – žiūrėdamas į salėje buvusią Ignalinos sveikatos centro vadovę R.Gaidelienę, klausė ministras.

„Prioritetas – valstybinis sektorius. Valstybinė medicina – konstitucinė norma, vadinasi jos finansavimas – taip pat konstitucinė norma. Vyko keistas privatizavimas, tad daug ką reikėtų grąžinti, apjungti, įvesti vienodas taisykles. Ypač darniai turi dirbti pirminė grandis, antraip į ją įsiterps ir trečia, ketvirta įstaiga“, – sakė ministras.

Šešėlinės medicinos problemas vadino „reikalu su pluta“, kurią reikia laužyti. „Šešėlio“ yra ir valstybinėje, ir privačioje medicinoje, „velnių ir angelų“ yra ir ten, ir ten, tad darbų užteks, „gydant“ medicinos sistemą. „O, kad puola žiniasklaida, dažnai užsakyta, gerai, vadinasi – pataikėme, kur reikia“, – baigė ministras savo kalbą ir pakvietė užduoti savo klausimus.

Žmonės skundėsi dėl eilių poliklinikose, kad, tarkime, „uabe“ gydytojui bendrauti su pacientu skirta tik 15 min., skųstasi dėl nepatenkinamo neįgalumą nustatančių komisijų darbu, dėl uždarytų ligoninės skyrių ir be darbo likusios brangios įrangos (laparoskopo). Visas tas problemas V. P. Andriukaitis vadino „aštriomis“, sakė, jas rašąs į bloknotą (parodė) ir ieškos jų sprendimų.

Ignalinietė Danuta Jatulienė klausė, ar teisinga, kai, už valstybės lėšas baigę mokslus, jauni gydytojai į rajonus nevažiuoja ir neatidirba kelių metų bent už įgytą profesiją? Į tai ministras atsakė: „Sutinku 100 proc. Tokios prievolės atidirbti niekas nepanaikino. Konstitucijoje užrašyta, kad mokslas valstybinėse aukštosiose mokyklose yra nemokamas. Išsimokslinai už valstybės lėšas – turi atidirbti. Tą žino visi, bet nevykdo. Bandysim įtikinti“.

Ministras sakė judės ta kryptimi, kad Ignalinoje ir kituose rajonuose (tokių 10) būtų bandoma atkurti chirurgijos paslaugų teikimą. Pilnaverčio chirurgijos skyriaus su visomis brigadomis jau neatkursi, nes tai ir brangu, bet po darbo ar naktį žmogus su nedidele trauma ar žaizda neturi būti vežamas į Visaginą ar Švenčionis. Tokią sistemą vadino chaosu ir lėšų švaistymu.

Apskritai kalbant, ministras V. P. Andriukaitis su publika kalbėjo gyvai, be biurokratinių štampų, dažnai tiesiog liaudiška leksika. Todėl nevengė aštresnių žodžių situacijai apibūdinti, tokių, kaip „jovalas“, „chaosas“, „balaganas“, „ne konkurencija, o parodija“, „tik kvailys taip galėjo padaryti“ ir pan.

Po ministro vizito (šeštadienį) sulaukiau įdomaus skambučio. Skambinęs vyras sakė: „Buvau susitikime su ministru ligoninėje ir seniūnijoje. Nors jį lydėjo ir rajono meras, tačiau visur svečią pristatė vietinio socialdemokratų partijos skyriaus pirmininkas Vilius Cibulskas. Pagal rangą tai turėjo daryti meras. Pristatant vis buvo pabrėžiama, kad V. P. Andriukaitis – socialdemokratas. Ar dera taip daryti? Juk jis, pirmiausiai, ministras, drįstu teigti – visų ministras, o ne vien savo partiečių…“.

Autorių nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *