Padėdami žmonėms ieškoti išeičių iš vienokių ar kitokių problemų, kartais ir patys žurnalistai patenka į panašias sudėtingas situacijas. Kadangi problema, apie kurią noriu Jums papasakoti, bet kurią akimirką gali pasikartoti ir kiekvieno jūsų aplinkoje, nusprendžiau ją paviešinti, kad žinotumėte, kaip elgtis, kad pasimokytumėte iš kitų klaidų. Ir dar kartą šios istorijos herojės artimųjų vardu noriu padėkoti gerbiamam ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui, bei jo patarėjoms Ingai Preikšienei bei Norai Ribokienei, taip pat kraštiečiui gydytojui Rimantui Bubuliui, UAB „Kardiolita“ reanimacijos skyriaus vedėjui.

Kovo 7 d. dėl širdies ritmo sutrikimo 73-ejų moteris paguldyta į VšĮ Ignalinos rajono ligoninės Reanimacijos palatą. Sureguliavus ritmą, po paros perkelta į tos pačios ligoninės Terapijos skyrių. Po kelių dienų (antradienį) ją gydanti gydytoja L. Spaičienė konstatavo, kad moteris praktiškai sveika ir jau savaitės pabaigoje ją išrašysią į namus, o tie visi bendri negalavimai ją kankina dėl to, kad tai yra išliekamosios, prieš 4-erius metus darytos, širdies vožtuvo keitimo operacijos ir neseniai persirgto insulto pasekmės, kurios jau pasiliks visam gyvenimui.

Sulaukus penktadienio, į namus moters neišleido, dar paliko savaitgaliui. Po savaitgalio, kitą antradienį, jai pakilo temperatūra, prasidėjo skausmai krūtinės srityje, nugaroje, kankino dusulys. Artimiesiems buvo pasakyta, kad tai kažkokia virusinė infekcija ir nėra reikalo lankyti pacientę, kad neparsineštume infekcijos į namus (namuose yra 1,3 m. vaikas). Bendravome tik telefonu, o lauktuves perdavinėjome per slaugytojas. Ligonė iš pradžių teigė, kad sveiksta, jaučiasi neblogai, gydytoja vis žada greitai išleisti namo. Paskui staiga pradėjo skųstis stiprėjančiais skausmais, vis didesniu dusuliu, nekrentančia temperatūra.

Aplankę ligonę, artimieji sunerimo dėl to, ką išvydo. Senolė gerai jausdavosi tik tris valandas, veikiant stipriems skausmą malšinantiems vaistams, o šiaip gulėdavo sukaustyta skausmų, vos ištardavo žodį. Naktimis paprašius vaistų, kai kurios slaugės dar ir nepasitenkinimo scenas iškeldavo. Moteris silpo akyse. Galiausiai primygtinai pareikalavus diagnozės, gydytoja pripažino, kad ji nežino, kas yra pacientei ir kaip ją gydyti, nes ir patys stipriausi turimi vaistai nepadeda. Atlikus visus tyrimus, jie nieko nenustatė, išskyrus tai, kad kraujo tyrimas rodo didelį uždegimą. Paprašius kreiptis į aukštesnio lygio specialistus, vyr. gydytojas Stanislovas Olševskis paaiškino, kad „Vilnius nepriims, kol nebus susitarta konkrečiai“, o gydanti gydytoja patarė „ieškoti giminaičių Santariškėse, nes tik tada užsidegs žalia šviesa“. Mat Vilniuje nėra laisvų vietų, nes tikslingai ir netikslingai guldomi visi iš eilės, o prireikus konkrečios pagalbos, neįmanoma jos suteikti. Kalbėdami abu gydytojai kelis kartus pabrėžė, kad pacientei įtaria kažkokią infekciją, ir sunku pasakyti, ar ji jau bepasveiks. Kaip pavyzdį, pateikė panašius du atvejus, pasibaigusius staigia ligonių mirtimi (pokalbio įrašas išlikęs).

Ligonės istorijoje yra nurodyti artimųjų telefono numeriai, bet niekas nesiteikė paskambinti ir pasakyti, kad pacientės būklė blogėja, o jie net nežino, kas jai yra, net neketino, kol nepareikalavom, pagalbos ieškoti kitur, nes, matyt, laukė kol tyliai ir netikėtai… Gydytoja prisipažino, kad pacientei tiesos nesakiusi ir vis teigė, kad tuoj pagydys. 

Tokia situacija tiesiog išmušė iš vėžių. Kovo 27 d. teko pagalbos ieškoti patiems. Pirmas skambutis į Sveikatos apsaugos ministeriją bendruoju telefonu 8~800 66004. Ten buvo paaiškina, kad ligoninė visiškai atsako už pacientą ir jie privalo juo pasirūpinti, t. y. organizuoti išvežimą į Vilnių. Vyr. gydytojas S. Olševskis tepasakė, kad kai gaus ministro įsakymą vežti, tai ir veš.

Veiksmas įgijo pagreitį. Kaimynės Onutės Česliokienės patarimu, susisiekėme su Vilniuje dirbančiu kraštiečiu gydytoju Rimantu Bubuliu. Žmogus tuoj pat suskubo į pagalbą. Pakonsultavo, susisiekė su prieš keletą metų moterį operavusiu gydytoju, nes įtarė, kad esminė problema – kardiologijos srityje, ir jau kitą rytą buvo planuota patiems ligonę gabenti į sostinę. Bet dar tos pačios dienos pavakare su mumis susiekė ministro patarėja Inga Preikšienė dėl susiklosčiusios situacijos, o vėlų vakarą netikėtai paskambino ir pats ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Viską išklausęs, ministras patikino, kad dėl susiklosčiusios situacijos kalčiausia yra netobula sistema, bet vis dėlto problema bus išspręsta. Kitos dienos rytą senolė jau buvo išgabenta į sostinę, tiesa, nors ir sunkios būklės, bet ne greitosios pagalbos automobiliu, o ūkio reikalams skirta mašina, kurioje nebuvo jokios skubios pagalbos įrangos. Bet ačiū jiems ir už tai! Dar tą patį vakarą sulaukėme ir ministro patarėjos Noros Ribokienės skambučio. Ji teiravosi, ar viskas susitvarkė, ar neturime kokių rūpesčių.

Senolei Santariškių klinikose dar prieš pat ilgąjį Velykų savaitgalį atlikta dauguma tyrimų. Moteris jau jaučiasi visai gerai, skausmai liovėsi, nukrito temperatūra. Pirmoji vilniečių diagnozė – vaistais apnuodytas organizmas, antroji – stiprus stafilokokinis sepsis (kraujo užkrėtimas), trečioji – siūlinis krešulys ant širdies vožtuvo (greičiausiai sepsio pasekmė), kurį dabar medikai dar stebi.

Ir ką galvoti žmogui, kuris į ligoninę atsigula dėl nesunkaus širdies ritmo sutrikimo, bet po 7–8 dienų pradeda silpti, o dar po 12 dienų gydymo patys medikai tik skėsčioja rankomis, nežinodami, ką daryti?

Bet yra kaip yra. Žmogus bejėgis prieš sistemą.

Senolės giminės ir artimieji nuoširdžiai dėkoja pirmajam į pagalbą suskubusiam gydytojui Rimantui Bubuliui ir jo tėvams, gyvenantiems N. Daugėliškyje, gerbiamam ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui bei jo patarėjoms Ingai Preikšienei ir Norai Ribokienei už rūpinimąsi paprastu kaimo žmogumi, taip pat paslaugiam, maloniam ir rūpestingam Santariškių klinikų personalui. Kuo geriausios kloties sunkiame darbe ir sėkmės asmeniniame gyvenime.