Skip to content

Ledo bokštas išgarsino Grybėnus

MI informacija

Kai žmonės pristinga idėjų, jomis pasirūpina pati gamta. Štai jau kuris laikas į Grybėnų kaimą (Kazitiškio sen.) plūsta ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai – alpinistai. Ką ten veikti? Vieni gal tik šiaip pasmalsauti važiuoja, o kiti – praktikuojasi kopti stačiu, maždaug 20 m aukščio, ledo varvekliu, mat per žiemą iš trūkusio vandens bokšto trykštantis vanduo, paspaudus šalčiams, virto neįtikėtino dydžio (sako, didžiausiu Lietuvoje) ledo bokštu. Kiek tūkstančių kubinių metrų vandens, kuris bokšto aplinką pavertė pelke ir sukūrė tokį šedevrą, sunaudota – dabar jau nieks nepasakys. Būtų smagu, jei nebūtų taip brangu. Pasaulyje katastrofiškai greitai senkant gėlo vandens ištekliams, labai neatsakingai ir neprotingai atrodo toks vandens netausojimas.

Savaitgalį užsukę į Grybėnus, ten sutikome šaunią ir linksmą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Turizmo klubo studentų grupelę ir milžiniško bokšto viršūnės siekiantį kompanijos draugą Laurį. Jaunimas labai džiugiai pasakojo apie visai kitokius patiriamus įspūdžius, kopiant ledu, bei vis klausinėjo, kiek gi dar jų bendraminčių čia jau lankėsi. Jaunimas jautėsi saugiai ir užtikrintai. Jiems tai – naujas iššūkis, puiki pramoga.

Studentams gal ir pramoga, bet kažkam tai didžiulis galvos skausmas. Šis vandentiekio bokštas kol kas priklauso Grybėnų žemės ūkio bendrovei, kuriai vadovauja Tadeušas Koršulis. Vandens bokštu atkeliaujančiu gėlu vandeniu aprūpinami visi kaimo gyventojai. „Šis bokštas jau labai senas, jį reikia remontuoti, tačiau nežinia, kaip. Bokštą remontavome jau keturis kartus, bet jis vis pratrūksta ir pratrūksta. Paskutinį kartą jį tvarkėme vasarą, o dabar ir labai norėdami nieko nepadarysime. Svarstome galimybę šį bokštą perduoti UAB „Ignalinos vanduo“. Tačiau problema ta, kad žmonėms tada jau reikės mokėti už vandenį, o dabar jie tik centus moka už bokšto siurblio suvartojamą elektros energiją. Dabar prisidėjo dar vienas galvos skausmas – alpinistai. Tenka juos vis išprašyti, nes bijau, kad nenutiktų kokia nelaimė. Juk visa atsakomybė kris man“, – pasakoja T. Koršulis.

Kazitiškio seniūnijos specialistė Marytė Aidukienė tikisi, kad pagaliau bus išspręsta ši problema. „Suprantu žmones, kad jie nelabai nori tokio pasikeitimo, nes teks mokėti už vandenį, bet juk visame rajone jau seniai viskas pertvarkyta, visiems įvestas mokestis. Mes taip pat mokame už vandenį daugiau nei 3 litus, o turintys dar ir centralizuotas nuotekas – daugiau nei 7 litus už kubinį metrą vandens. Seniūnija dalyvauja LEADER programos projekte, yra pateikta paraiška finansavimui gauti, kad būtų renovuota vandens tiekimo sistema Grybėnų kaime, štai tada, manau, viskas išsispręs savaime“, – teigia M. Aidukienė.

Ir daug, ir visai problemų šioje situacijoje nemato UAB „Ignalinos vanduo“ direktorius Valentas Šimonis. Problemų daug, nes reikia apie 10–20 tūkst. Lt viskam sutvarkyti, o radus lėšų, viskas išsispręstų itin nesunkiai ir greitai. „Tokie bokštai yra atgyvena. Mes tokių turėjome ir Daugėliškyje, ir Taujūnuose, ir kituose kaimuose. Jei būtume nepakeitę vandens tiekimo sistemos, ir ten būtų buvę tas pats, nes šie bokštai iš esmės nėra renovuojami. Reikia keisti visą sistemą, statyti hidroforus. Jei šį bokštą perduotų mums, sutvarkytume. Gėlas vanduo kitose šalyse jau seniai prabanga, o mes dar nesame įpratę tausoti gamtos išteklių“, – sako V. Šimonis.

O kol kas mėgstantys įspūdingus reginius dar gali pasiskubinti ir apsilankyti Grybėnuose – nereiks keliauti į Norvegiją!

Autorės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!