Jau tuoj įpusės kalendorinis pavasaris, o už lango dar tik tik žiema baigėsi. Tikėkim, kad ji išeina negrįžtamai. Šiemet tokia sniego gausa, kad ir Šv. Velykos bei Velykėlės buvo tarsi Kalėdos (beje, per tikrąsias Kalėdas tiek sniego nebuvo). Žiema negailestingai pavogė beveik pusę mums skirto pavasario, o jokio kodekso jai nubausti nepritaikysi. Jei dar ir vasara taip elgtųsi, pavasarį iki liepos paskui vilktų, visai liūdna būtų. Bemaž kiekvienam iš mūsų pavasaris – pats gražiausias metų laikas, kai gamtoje viskas atgimsta: garsai, kvapai, jausmai ir dar daug kitų dalykų. Tad belieka laukti pagreitėjusios pavasario eigos, nors ji grasina potvyniais, nes šiemet jų „maisto“ – sniego – ištisi karpatai ir uralai. Beveik balandžio vidurys, o oro temperatūra tik prieš kelias dienas pakilo virš minuso.

Klimatologai aiškina, kad klimatas vis šiltėja, o realybė, kaip tyčia, rodo atvirkštinį procesą. Kad  ledynai Pietų ir Šiaurės ašigalių platumose tirpsta sparčiau – tai tiesa, bet ar klimatas šiltėja vidurio ir pusiaujo platumose – abejonių daug. Jei prieš milijonus metų Antarktidoje augo miškai, net palmės, tai koks klimatas buvo tada vidurio ir pusiaujo platumose?

Na, o dabar grįžkime prie kasdieninių reikalų. Nežiūrint, kad pavasaris stipriai vėluoja, bet jis vis vien jau atėjo. Šiemet visus darbus reikės atlikti per trumpą laiką. Visi žemės gėrybių puoselėtojai pagal savo specializaciją žino, kokius darbus pirmiausiai reikia padaryti. Vieni vadovaujasi mokslo tiesomis, kiti – liaudies išminties pastebėjimais, dar kiti žiūri į Mėnulio fazes. Prasideda ir pavasarinės mugės. Kaune jau įvyko respublikinė mugė „Ką pasėsi“, tradicinė rajono pavasario mugė vyks balandžio 27 d. Įdomu, kiek mūsų rajono atstovų dalyvavo (ar išvis dalyvavo) Kaune? Juk pasižiūrėti naujos žemės ūkio technikos, pasiklausyti paskaitų aktualiomis temomis visada yra naudinga. O įvairių sodmenų mūsų regione sodinimo dar teks palūkėti, nes dar skendime sniegynuose. Šalies žemės savininkams svarbiau, ar pavyks sustabdyti (bent pratęsti) žemės pardavimą užsienio fiziniams asmenims terminus. O gal šią problemą reiktų išspręsti visuotiniu referendumu?

Na, o gamtoje vis daugiau grįžta sparnuočių, kuriuos gimtinėje pasitiko žiema. Taigi paukštelius, kurie sukinėjasi apie sodybas ir yra nebaikštūs (vadinasi nusilpę), reikėtų palesinti įvairiomis maisto atliekomis. Žinoma, gandrą vargu ar pamaitinsi duona ir batonu, o gulbei toks racionas labai patiks. Gandrams žmonės perka žuvis (apie tai MI jau rašė). Įdomu, ar mūsų rajone dar likę kurapkų. Labai vertinu naujojo aplinkos apsaugos ministro Valentino Mazuronio veiką dėl daugelio jo priimamų sprendimų. Bet dėl kurapkų medžioklės uždraudimo pasielgta standartiškai – drausti ir bausti. Ne medžiotojai kalti, kad jų populiacija taip sumažėjo. Tik kurapkas veisiant nelaisvėje, veislynuose, galima sustabdyti jų nykimą. Tam reikia ne itin didelių lėšų, bet mažiems projektams paprastai jų nerandama, kas kita švaistytis milijonais. Šie kitaip kvepia, o nuo jų kai kam ir trupinių pribyra.

Sunku visiems žvėreliams, net tiems, kurie praleido žiemą miegodami irštvose (ežiams, mangutams, barsukams), nes baigėsi jų sukauptų riebalų atsargos. Bet pavasaris jau čia pat ir viskas atsistos į savo vėžes, visi vėluojantys pavasario procesai kunkuliuos greičiau ir, ko gero, dar šį mėnesį išgirsime kukuojančią gegutę.

Visiems žemės mylėtojams linkiu gerų darbų, aktyviai dalyvauti rajoninėje pavasario mugėje, rasti laiko ilgiau pabūti atgimstančioje gamtoje.