Kur pažiūri, Lietuvoje viskas aukštyn kojomis. Štai visokias socialines išmokas didinti turėtų socialdemokratai, o mažinti – konservatoriai, kaip visame pasaulyje elgiasi panašios pakraipos partijos. Tuo tarpu Lietuvoje – atvirkščiai: konservatoriai pašalpas mokėjo visiems norintiems, o socialdemokratai pradėjo kalbėti apie tai, kad mokėti reikėtų ne visiems, kurie nori, o tik tiems, kuriems tų pašalpų tikrai reikia.

Paaiškinimų gal ir būtų galima rasti. Sakysim, kad ir tokį: socialdemokratai pasisako už socialinį teisingumą, todėl jiems turėtų nepatikti, kai pašalpas gauna tie, kuriems jos nepriklauso, todėl reikia įvesti bent šiokią tokią tvarką.

Tvarką daryti jau seniai laikas. Kaip skaitėme „Mūsų Ignalinoje“, mūsų rajone maždaug kas antras bedarbis nedirba ne todėl, kad darbo neranda, o todėl, kad dirbti nenori. Kodėl?

Vieniems užtenka pašalpos. Kiti, kaip sakė vienas pažįstamas, nenori krauti turtų svetimiems. Valstybinį darbą jis sutiktų dirbti, o šeimininkui, ūkininkui – jau ne. Be to, iš ūkininko nieko pavogti neišeina.

Filosofija pažįstama, iš tų senų gerų laikų užsilikusi: iš valdžios galima vogti, o iš žmogaus – jau nelabai. Tiesa, šiais laikais be jokio sąžinės graužimo vagiama ir iš žmogaus, ypač iš tokio, kuris „pinigų turi“.

Išeitų, kad pašalpų būtų galima mokėti perpus mažiau?

Gal kas ir pasakys: taigi ar gaila, čia ne mano, čia valstybės. Tokiam neįkalsi į galvą, kad tie jo sumokėti mokesčiai, kurie galėtų grįžti jam pačiam, na, kad ir padidinant pensiją, dabar išleidžiami pašalpoms.

Maža to, net dirbantys pensininkai priversti mokėti visokius mokesčius, kad tik tinginiai galėtų oriai gyventi.

Taip, dabar labai madinga kalbėti apie orų gyvenimą. Girdi, už tokį, kaip Lietuvoje, atlyginimą oriai nepragyvensi, už tokią pensiją oriai nepragyvensi, už tokią pašalpą oriai nepragyvensi.

Dirbti (gal teisingiau – vaidinti dirbantį) norima kaip sovietmečiu, o gauti (neuždirbtą) atlyginimą – kaip kokioje nors Šveicarijoje ar Amerikoje.

Ta proga – vienas svarus akmenėlis į Lietuvos ūkininkų daržus ir laukus. LRT radijo laidoje „Gimtoji žemė“, kurią gal teisingiau būtų vadinti „Žemvaldžių verksmai“, ne kartą teko išgirsti, kaip verkiama, kad už pieną, mėsą ir taip toliau Lietuvoje mokama mažai, o štai kitur Europoje – daug daugiau. Žodžiu, valstiečiai Lietuvoje – labiausiai „vakarietiško“ uždarbio reikalaujantys.

Tik jeigu, sakysim, už pieną būtų mokama kaip kažkur „ten“, kas tą pieną įpirktų „čia“?

Tiesa, valstiečiai norėtų, kad jiems valstybinės kompensacijos didesnės būtų. Kitaip tariant, kad už pieną ar kokį kitą produktą jiems būtų mokama visų sąskaita, net ir tų, kurie to pieno negeria.

Čia kaip ir su tomis pašalpomis: visi kiti turi mokėti, kad dalis galėtų oriai išgerti.

Socialdemokratai pasakė, kad visokiausios pašalpos yra mokamos ir tiems, kurie jų neturėtų gauti. Kol kas neaišku, kaip tai bus padaryta. Jeigu bus palikta savivaldybių nuožiūrai – vargu ar labai kas pasikeis. Bet yra vilties, kad darbo grupė, rengianti pasiūlymus Vyriausybei, pasiūlys, kaip susitvarkyti su tinginiais. Yra vilties, kad Vyriausybė tuos pasiūlymus sukonkretins. Ir yra vilties, kad Seimas jiems pritars.

O kodėl gi neturėti tokios vilties? Socialdemokratų vadovaujama koalicija stipri.

Bet į ją įeina Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“… Kas joms bus svarbiau – teisingumas ar reitingai?