Skip to content

Živilės gyvenimas drobėje

MI informacija

Jaunieji menininkai ir toliau puošia Ignalinos krašto muziejų savo meno darbais. Neseniai džiaugėmės aštuoniolikmetės vidiškietės Živilės Urbonaitės dailės darbų parodos atidarymu. Apie tai MI rašė („Živilė savo talentus, tarsi perlus, žarsto rieškučiomis“, 2013-04-16 d., Nr. 28). Šiandien apie šią parodą ir kūrybą – iš pačios darbų autorės lūpų.

– Kiek laiko kuri?

– Dailės studiją lankau nuo pat vaikystės. Gegužę bus jau dešimt metų.

– Kas paskatino?

– Kai buvau pirmoje klasėje, pradinių klasių auklėtoja pasikvietė mano mamą į mokyklą ir patarė mane nuvesti į dailės studiją, kad pasimokyčiau piešti. Tačiau pirmoje klasėje motina manė, jog esu per maža viena važinėti autobusais iš Vidiškių į Ignaliną ir atgal, todėl klasės auklėtojos ir mamos skatinama, dailės studiją pradėjau lankyti nuo antros klasės.

– Kas tave sužavėjo piešime? Kodėl pasirinkai būtent dailę?

– Be dailės dar buvau pradėjusi lankyti ir keramikos studiją, tačiau prabėgus metams pasilikau tik dailę. Ji mane traukė nuo vaikystės. Anksčiau nesuprasdavau, kaip žmonėms gali nepatikti piešti. Net tuomet, kai draugė pasakė, kad jai piešti nepatinka, aš jos nesupratau ir netikėjau, jog tai įmanoma. Dailė man ne tik pomėgis, piešdama galiu išreikšti save, tai man labai patinka. Galbūt ateities nesiesiu su menu, bet tvirtai žinau, jog visuomet piešiu ir tai išliks mano hobiu visą gyvenimą.

Vaikystėje, kuomet kiti vaikai žaisdavo lauke, aš sėdėdavau namuose ir piešdavau. Man labai patikdavo. Piešdavau ir peckiodavau, kur tik buvo įmanoma, kartais net mamos dokumentus papuošdavau savo piešiniais (juokiasi). Dabar atsirado daug kitos veiklos, tačiau dailė man išliko tokia pat svarbi, kaip ir ankščiau.

– Kiek laiko rengeisi šiai parodai?

– Anksčiau apie tai nebuvo visiškai jokių minčių. Pradėdama lankyti dailės studiją galvojau, jog tik pasimokysiu piešti, sužinosiu ir išmoksiu ko nors naujo. Tad paroda nebuvo planuota, tiesiog 2012 m. man buvo labai produktyvūs, todėl dailės studijos vadovė ir mama ragino surengti parodą. Turėjau 15 darbų, vėliau nutapiau dar du, o dabar visi šie darbai ir yra eksponuojami mano parodoje.

– Kokia tematika piešti tau patinka labiausiai?

– Labai mėgstu piešti žmones ir peizažus.

– Vieni tavo piešiniai nutapyti tamsiomis ir šaltomis, kiti šviesiomis ir šiltomis spalvomis. Kas lemia spalvų pasirinkimą tavo darbuose?

– Viską lemia nuotaika. Kaip jau sakiau, tapydama galiu išreikšti save, o mano nuotaikos ir jausmai atsispindi spalvose.

– Kuo dar užsiimi?

– Savo laisvalaikį leidžiu ne tik tapydama, taip pat esu tautinių šokių kolektyvo „Lelijėlė“ narė bei lankau vokalo pamokas.

– Kokie tavo ateities planai? Ar jie susiję su menu?

– Dar nesu nusprendusi, ką studijuosiu baigusi mokyklą, tačiau tvirtai žinau, kad tai nebus susiję su daile. Mokykloje net nepasirinkau dailės, kaip mokomojo dalyko (juokiasi), tiesiog noriu, kad dailė mano gyvenime išliktų tik hobiu.

– Ar galima tikėtis daugiau tavo darbų parodų?

– Man patiko ruoštis šiai parodai, todėl tikiuosi, jog ateityje pavyks surengti jų ir daugiau.

Visi, dar nespėję pasigrožėti jaunosios menininkės darbais, parodą Ignalinos krašto muziejuje gali aplankyti iki gegužės 10 dienos.

J. Baltakio nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *