Per rinkimus nemaža dalis tautos balsuoja už tuos, kurie žada daug padaryti tada, kai ateis į valdžią. Ir dar už tuos (irgi nemaža dalis), kurie ką nors duoda („nusviedžia“): degtukų su Konstitucinio teismo gerokai apipešioto erelio Paksiaus atvaizdu ar sumuštinių su Viktoro dešra.

Žinoma, jeigu rinkėjai prisimintų, ką kuri partija nuveikė, rinkimų rezultatai būtų kiek kitokie. Gal net reikėtų kalbėti ne apie darbus – vien apie norus juos padaryti. Čia jokios ironijos nėra. Kiekviena partija, nesvarbu, opozicijoje ji ar valdžioje, būdama Seime, kažką siūlo. Ir kartais tie siūlymai būna priimami net ir tada, kai partija yra opozicijoje. Ir gal ne tiek svarbu, kas priimta, o tai, kas siūlyta. Jei kuri nors partija, nesvarbu, būdama valdžioje ar opozicijoje, nuolat siūlo tai, kas man netinka ar nepriimtina, aš per ateinančius rinkimus už ją nebalsuosiu.

Praėjusią savaitę savo siūlymais, netinkančiais daugumai paprastų Lietuvos žmonių (čia beveik kaip iš rinkiminės kalbos), vėl pasižymėjo Lietuvos liberastai. Tokia mano nuomonė, ir galite su ja nesutikti, bet vis dėlto paskaitykite toliau.

Pirmas, bet nebe pirmą kartą kartojamas, liberastų siūlymas buvo nustatyti „Sodros“ mokesčių lubas. Jie siūlo, kad daugiau uždirbantiems nuo tam tikros sumos „Sodrai“ nebereikėtų mokėti. Jei toks siūlymas būtų priimtas, sakysim, dešimt tūkstančių uždirbantis pilietis mokesčius „Sodrai“ mokėtų tik nuo penkių tūkstančių. Tai tuo atveju, jeigu mokesčio „lubos“ būtų nuleistos iki penkių tūkstančių. Šis skaičius gali būti kitoks, bet esmė nuo to nesikeistų.

O kokia ta esmė? Ogi tokia, kad minėtu atveju dešimt tūkstančių uždirbantis pilietis „Sodrai“ mokėtų du kartus mažiau, negu gaunantis iki penkių tūkstančių (nuo tūkstančio). O juk mokestis „Sodrai“ – tai ne tik pensija, bet ir vargingai gyvenančių, tarp jų ir, deja, prisiplakusių tinginių bei vaikų prisigimdžiusių šliundrų, išlaikymas. Na, bet liberastai visada garsėjo meile turtingiesiems, ir jei jie nemylėtų turčių, vadintųsi kitaip.

Kitas „naujas senas“ liberastų siūlymas – leisti kaimo turizmo sodybose varyti ir pardavinėti naminukę. Kodėl sodybose? Pliurpiama nuostabi nesąmonė, esą naminukė – tai vos ne lietuvių nacionalinis kulinarinis paveldas. Nelabai suprantu, kiek tai susiję su kulinarija, tačiau vadinti naminukę nacionaliniu paveldu, patiekalu ar gėrimu, būtų nelabai teisinga. Čia jau reikėtų klausti atvirkščiai: kur, kokioje šalyje, nevaroma naminė?

Vargu ar kaimo sodybų savininkus galima vadinti vargšais, prašančiais pašalpų. Todėl suprantama, kad liberastai labai norėtų leisti jiems geriau uždirbti, nes naminukės gamybos kaštai nedideli, o oficiali pardavimo kaina – patys žinote, prekybos centre galite pasižiūrėti. Gal sodybose bus pigiau, bet vis vien pelninga.

Na, ir kaip kitaip paaiškinsi tą liberastų norą girdyti tautą, jeigu ne tuo, kad buvo įpilta: į gerklę ar tiesiai į kišenę?

Bet gal siūlymai nėra tokie blogi. Naminukės atveju – liberastai aiškina, kad viskas bus kontroliuojama: kiek pagaminta, kiek parduota, kiek valstybei mokesčių sumokėta. Įsivaizduojate, kiek bus sukurta darbo vietų: ir tiems, kurie varys, ir tiems, kurie kontroliuos. O kadangi mes žinome, kaip mūsų valstybėje kontroliuojama, galima teigti, kad gerai gyvens ir vieni, ir kiti, nors jų atlyginimai „ant popieriaus“ nebus labai dideli, ir „Sodros“ lubos jiems negrės. Bet užtat bus demokratija.

Beje, dar pora žodžių apie demokratiją. Anais laikais pasakodavo anekdotą apie komunizmo traukinį, kuris garsiai švilpė, bet nejudėjo iš vietos, nes visas garas buvo sunaudojamas švilpukui. Praėjusią savaitę buvo tikrinama, ar panašūs švilpukai (sirenos) perspėja mus visus apie kokį nors pavojų. Sirenų aš negirdėjau, bet turėjau gauti pranešimą telefonu – SMS. Nieko negavau. Pasirodo, tokia perspėjimo sistema, už kurią valstybė, kitaip tariant, mes visi, sumokėjo 15 (penkiolika) milijonų litų, neveikia.

Ar tik čia nebus kaltas demokratijos švilpukas?

Nemurmėkime. Kaip sakoma, kas gali paneigti, kad perspėjimo sistemos kūrimas nesukūrė Lietuvoje bent vieno naujo milijonieriaus?