– Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas davė tyrėjui parodymus dėl nusikaltimo. Liudytojas artimai susijęs su kaltinamuoju (bet ne giminaičiai). Vėliau tas pats liudytojas davė jau kitus parodymus, o apie svarbiausias įvykio aplinkybių jau nebekalba ar tiesiog neprisimena, nes neva jų nematė, nors manau, jas tikrai matė. Kokia gali būti taikoma atsakomybė liudytojui už melagingus parodymus arba tiesos nesakymą (tylėjimą)?

KAS YRA MELAGINGI PARODYMAI?

Parodymai yra liudytojo suteikiamos žinios apie baudžiamojoje nagrinėjamoje byloje nustatinėtinas aplinkybes, faktus, turinčius esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti.

Parodymai laikomi melagingais, jeigu liudytojas sąmoningai neteisingai nurodo ar nutyli jam žinomus faktus ar aplinkybes. Tokie parodymai ar nutylėtos aplinkybės baudžiamojoje byloje yra susiję su liudytojui žinomu nusikaltimo įvykiu, kaltinamojo ar įtariamojo asmens atsakomybės laipsniu ir pobūdžiu, nusikaltimu padarytos žalos dydžiu.

Pagrindas traukti liudytoją baudžiamojon atsakomybėn už melagingus parodymus gali atsirasti ir tada, jeigu liudytojas bet kurioje ikiteisminio tyrimo stadijoje nemotyvuotai iš esmės pradeda keisti savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pirminėje stadijoje.

ATSAKOMYBĖ UŽ MELAGINGUS PARODYMUS

LR baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 str. nustatyta, kad tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tas, kas padarė tai, kaltindamas asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas.

IŠVADA

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad jei liudytojas sąmoningai neteisingai nurodo, iš esmės pradeda keisti reikšmingas aplinkybes ar nutyli jam žinomus faktus ar aplinkybes, toks liudytojas gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Melagingos žinios, pateiktos ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teisėjui privataus pokalbio metu (nors tai ir yra susiję su baudžiamąja byla), baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Tai reiškia, kad asmuo gali būti patraukiamas baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, kai jam tokia pareiga duoti teisingus parodymus yra išaiškinta ir apie baudžiamąją atsakomybę jis yra įspėtas raštu.

Savo klausimus, pasiūlymus ar pastabas galite siųsti tiesiogiai šios rubrikos konsultantui elektroniniu paštu juristas.ignalina@gmail.com arba palikti klausimą paskambinę MI redakcijos telefonais (8~386) 52234, 53702 (po 18 val.).

Pageidaujate privačios teisinės konsultacijos? Registruokitės telefonu 8~624 83459. Anonimiškumas garantuojamas.

Laukiame Jūsų, mieli skaitytojai, klausimų!

Pastaba. Šiame straipsnyje išdėstyti bendrojo pobūdžio paaiškinimai aktualiu skaitytojams klausimu grindžiami 2013 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais. Šie paaiškinimai yra autoriaus nuomonė, kuri nepretenduoja į absoliučią tiesą ir negali būti naudojama oficialiuose teisiniuose ginčuose.