Skip to content

Nuo žemės mokesčio iki kosminės programos

Jonas BALTAKIS

Rajono savivaldybės taryboje svarstant klausimą dėl žemės mokesčio – atleisti ar ne nuo jo uždarąsias akcinės bendroves „Pakilimo takas“ ir „Rotor academy“, informaciją apie jų veiklą pateikė šių bendrovių vadovai – Rimvydas Maciulevičius ir Žilvinas Varanka. Abi bendrovės glaudžiai susietos su Ignalinos aerodromu, įsikūrusiu prie Didžiasalio (Ignalinos sen.).

Anksčiau čia veikęs „Skraidymo mokymo centras“ pateko į krizės sukeltą bankroto verpetą, bet, pasak R. Maciulevičiaus, išėjo iš jo be skolų tiek fiziniams (darbuotojams), tiek juridiniams asmenims. Tačiau ir pinigų tolesnei veiklai neturi, todėl ir toliau varstomos Europos Sąjungos fondų durys, nors juos ir labai sunku įtikinti bendradarbiauti.

Po pertraukos aerodrome vėl dirbama – statomas viešbutis (liko apdailos darbai). Jame bus sukurta apie 20 darbo vietų. R. Maciulevičius kvietė siūlytis dirbti visus, „vaikščiojančius dar savo kojomis“ (suprask, negirtuokliaujančius). Pasak Ž. Varankos, jau sudarytos kelios sutartys dėl aerodromo naudojimo, viena jų – su Lietuvos pilotų mokykla. Mat lėktuvų pilotams kasmet būtina tam tikrą skaičių valandų mokytis prie treniruoklių ir su mažais lėktuvais, tad tokių jų treniruočių baze nuo 2015 m. žada tapti Ignalinos aerodromas. Būtina tam sąlyga – viešbutis su visa būtina infrastruktūra. Pradėjus veikti viešbučiui, bus pinigų apyvarta, tuomet Ignalinoje ant Vilkakalnio bus galima rengti ir planuojamą parašiutininkų treniruoklį arba oro tunelį. Pradėjus jam veikti, iš viso abiejose bendrovėse planuojama 60 naujų darbo vietų.

Jau šiemet Ignalinos aerodrome planuojamos įvairios varžybos. Viena iš jų – liepos 12–14 d. planuojami raketų leidimai. Paleista raketa pakyla į kelių šimtų metrų aukštį ir po to turi tiksliai nusileisti į planuojamą tašką aerodrome. Šios varžybos susijusios ir su planuojamo šiemet į kosminę orbitą pakelti pirmojo lietuviško palydovo „Lituanica“ programa. Tad, baigdamas savo pasisakymą, niekada optimizmo neprarandantis R. Maciulevičius visus ragino: „Nustokim žemę nosim arti, žiūrėkime dažniau į dangų“.   

O kas dėl pirmojo lietuviško palydovo, tai jį išties planuojama į orbitą pakelti dar šiemet. Tuomet Lietuva taps kosmine valstybe. Kaip informuoja palydovo kūrėjų komandos viešųjų ryšių atstovas Tomas Paškauskas, pirmasis palydovas šalies istorijoje, pavadintas „Lituanica SAT-1“, žengia į finišo tiesiąją. Baigę projektavimo darbus, pirmojo lietuviško palydovo kūrėjai pradeda gaminti ir konstruoti rudenį į kosmosą pakilsiančio palydovo prototipą.

„Prasideda vienas svarbiausių palydovo misijos etapų – inžinerinio modulio kūrimas. Tai, kas buvo suprojektuota popieriuje, dabar turi virsti realybe. Atskiri palydovo komponentai yra jungiami tarpusavyje, integruojami ir įmontuojami į korpusą. Tikslas aiškus – kad atskirai sukurti elementai veiktų kaip viena darni sistema“, – pasakoja misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis. Pasak palydovo kūrėjo, NASA reikalaujamus kokybės standartus atitinkantys palydovo bandymai bus atlikti Kauno technologijos universitete.

Misijos vadovo Vytenio Buzo teigimu, šia iniciatyva jaunų mokslininkų komanda siekia sau, Lietuvai ir visam pasauliui įrodyti, kad mūsų šalis gali sukurti ir paleisti pirmąjį istorijoje lietuvišką palydovą. „Lituanica SAT-1“ paleidimas mūsų šaliai yra istorinis įvykis. Į žemės orbitą pakilus pirmajam lietuvių kurtam palydovui, Lietuvos, kaip nepriklausomos valstybės, trispalvė pirmą kartą suplevėsuos kosmose“, – sako V. Buzas.

Kovo pabaigoje, prieš pat Velykas, UAB „LTLAB“ laboratorijoje buvo sukonstruotos 3 iš 6 operacinių palydovo plokščių – kameros ir radijo švyturio mikroprocesorius, FM balso retransliatorius ir skrydžio kompiuteris. Visus komponentus suprojektavo patys lietuviško palydovo kūrėjai.

„Lituanica SAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių tarpdisciplininė komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Projekte, kurio vertė siekia 1,3 mln. Lt, šiuo metu dalyvauja 22 organizacijos ir įmonės.

Pirmasis palydovas šalies istorijoje „Lituanica SAT-1“ į kosmosą kils šį rudenį, lapkričio mėnesį. Jis bus paleistas bendradarbiaujant su JAV Nacionaline aeronautikos ir kosmoso administracija NASA, iš Floridos valstijoje įsikūrusio Kenedžio kosmoso centro. Į tarptautinę kosminę stotį palydovą nugabens kompanijos „SpaceX“ raketa nešėja „Falcon 9“. Paleistas į žemės orbitą palydovas ilgiau nei 6 mėn. skries 400 kilometrų aukštyje, 8 kilometrų per sekundę greičiu.

„Lituanica SAT-1“ atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis. Nors pats projektas yra nekomercinis, palydovo misijos metu surinkti duomenys ir atlikti taikomieji tyrimai atvers naujus kelius ir galimybes Lietuvos verslui ir mokslui.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *