Visiems seniai žinoma apie sektų keliamus pavojus žmonėms, linkusiems į psichologinius nukrypimus. Visi seniai žinome, kiek tokiems žmonėms „kainuoja“ sektų „pagalba“. Ne paslaptis ir Ignalinos gyventojams, jog mieste seniai veikia „Tikėjimo žodis“, daugelio įvardinamas kaip sekta, kuri manipuliuoja silpnaisiais ir gauna iš jų nemenką „dešimtinę“ (10 proc. nuo atlyginimo).

Dabar daugelis darbingų žmonių prarado darbą, o tai reiškia – pagrindinį pragyvenimo šaltinį. Todėl labai padaugėjo sergančių depresija, kurie turi eiti pas psichiatrą, kad paskirtų tam tikrų vaistų. Kadangi Ignalinos sveikatos centras (ISC) įrengtas šiuolaikiškai, gydytoją psichiatrą visada galima rasti Krizių centre, kuris yra tame pačiame pastate.

Kai vieną dieną ir aš atėjau pas gydytoją vaistų, labai nustebau pamačiusi ten besisukiojanti vieną iš „Tikėjimo žodžio“ lyderių. Labai to nesureikšminau, nes sektantams psichika taip pat dažnai pašlyja. Bet kai sužinojau, jog šis žmogus – ne pacientas, o dirba Krizių centre psichologu – nustėrau. Juk čia renkasi patys silpniausi ir pažeidžiamiausi žmonės, kuriais manipuliuoti galima labai lengvai ir ta „dešimtinė“ greitai pavirs paaukotais nežinia kam namais, paskutiniais drabužiais, net paskutiniu duonos kąsniu. Be to, į tai nesunkiai galima įtraukti ir kitus šeimos narius. Juk pas mus ligoninėje jau yra tokių Dievo „apdovanotų“ žmonių, kurie Priėmimo skyriuje užuot greičiau pakvietę gydytoją pirmiau pakiša Bibliją. Nesakau, jog Biblija – bloga knyga, bet jai skaityti yra kitų vietų.

Įdomu, kaip „visažinanti“ ISC vyr. gydytoja Rimantė Gaidelienė nepasidomėjo, kokia veikla jau daugelį metų užsiima tas „psichologas“? Nepasidomėjo ar tiesiog ji nenorėjo domėtis? Juk visokie sektantai dar niekam gyvenime nepadėjo, o gyvenimą sulaužė ne vienam. Kaip dabar eiti į Krizių centrą? Kai matai, kas jame dirba, jau jokie antidepresantai nebepadės…

MI info

Oficialiai „Tikėjimo žodis“ (TŽ) vadinamas savarankiška evangeline Lietuvos krikščionių bendrija. Ji susikūrė 1988 m. spalio 2 d. Vilniuje. Tada apie dvidešimt krikščionių iš skirtingų bažnyčių (sekmininkų, evangelikų-baptistų ir katalikų-charizmininkų) susibūrė į vieną Bažnyčią.

1991 m. spalio 18 d. buvo įregistruotas Biblijos centras „Tikėjimo žodis“, apjungęs visas TŽ bendruomenes Lietuvoje. 2001 m. Biblijos centro TŽ pavadinimas buvo pakeistas į Krikščionių bendriją „Tikėjimo žodis“, kuri šiandien vienija 34 Lietuvos Evangelines bažnyčias. Bendrijos nariai tiki, kad Šventasis Raštas, tiek Senasis, tiek ir Naujasis Testamentas, yra Dievo įkvėptas žodis, turintis užbaigtą Dievo valios apreiškimą žmonių išgelbėjimo bei tikėjimo klausimais. Didžiausias skirtumas nuo katalikų tikėjimo – jie neigia Švč. Mergelės Marijos vaidmenį ir kultą.

Tačiau internetas lūžta nuo pasakojimų ir nuomonių apie „Tikėjimo žodžio“, kaip sektos, veiklą, kai įtrauktas į ją žmogus tampa fanatiku, iš jo visokiais būdais viliojami pinigai (kiekvienas narys kas mėnesį turi mokėti nario mokestį – 10 proc. nuo savo atlyginimo ar kitų pajamų), jis tampa atžagarus aplinkai, jį supantiems žmonėms, net artimiesiems. O tai jau sektos požymiai.

Katalikų bažnyčia „Tikėjimo žodžio“ atžvilgiu nėra pasisakiusi itin priešiškai, nors pavieniai dvasininkai yra išsakę ir griežtesnių nuomonių. Mielagėnų klebonas kun. Marijonas Savickas MI teigė, kad apie rajono „Tikėjimo žodžio“ narius jis asmeniškai palankios nuomonės. Pasak kunigo, kiek su jais jam teko bendrauti, kiekvienas narys Šventąjį Raštą žino geriau, nei dauguma katalikų, gali mintinai pacituoti bet kurią Rašto vietą, tos bendrijos nariai elgiasi pavyzdingai visuomenėje, yra atsikratę žalingų įpročių. „Kažkas yra pasakęs, kad norint pasiekti Dangų, reikia tvirtai stovėti ant kojų žemėje (būti tvirtam finansiškai – red. past.). „Tikėjimo žodžio“ visi nariai sąžiningai kas mėnesį moka 10 proc. nuo savo pajamų. Įsivaizduokim, jei kiekvienas katalikas taip mokėtų – Bažnyčia klestėtų. Rajone pažįstu ne vieną tam „žodžiui“ priklausantį, ir visi jie dori ir kūrybingi žmonės. Mano nuomonė apie juos teigiama. Kitur gal kitaip yra“, – sakė kunigas.