Skip to content

Tavo pirkelėj medinėj anei laimės, nei meilės nestinga…

MI informacija

Saulėtą sekmadienio popietę, vedamos pačių tauriausių minčių, N. Daugėliškio kaimo seklyčios moterų ansambliuko „Gija“ narės, vadovaujamos Aldonos Jankauskienės, niekada nepristingančios originalių idėjų, lankėsi pas garbingo amžiaus sulaukusias motinas. Išsiruošusios į tokį kilnų žygį, moterys net ir pačios nesitikėjo, kad aplankytoms moterims suteiks tiek džiaugsmo. Specialiai šiai dienai parengta programėlė jaudino motinas iki ašarų. Dėkodamos jos kartojo, kad to nesitikėjo ir net nenusipelnė tokio pagerbimo.

Nuoširdūs žodžiai, padėka motinoms, išauginusioms ir išleidusioms į gyvenimą vaikus, jaunystės prisiminimai, išgyvenimai jaudino visas mamas, tąkart buvusias drauge.

„Manau, kad Motinos diena turi skirtis nuo kitų švenčių. Ne formalūs sveikinimai, ne mums įprasti deklaratyvūs šūkiai, skambios kalbos reikalingi tą dieną. O susikaupimas. Tebūnie tai parodytas brangiausiam žmogui gerumas. Arba tyli išpažintis, atgaila. Arba tyra malda, kurią išmokė mama. Visos pagarbos formos tinka tą dieną, kai grįžtame prie kūdikystės, kai nusilenkiam brangiausiam žmogui – Mamai“, – įsitikinusi A. Jankauskienė.

Naujojo Kampelio kaime gyvenančią, beveik 91-erių sulaukusią (kaip pati Natalija sako – be 20-ies dienų), Nataliją Kričelienę su dukra ir anūkėmis sutikom kieme. Garbingo amžiaus sulaukusi Motina mus stebino šviesiu protu, išmone, vidiniu intelektu. Ne veltui ją pažįstantys žmonės vadina  Naujojo Kampelio kaimo šviesuliu. Patyrusi tremtį, anksti netekusi vyro, nenusivylė gyvenimu, o dienų praskaidrinimui ėmėsi siuvinėjimo kryželiu (prieš keletą metų jos darbai buvo eksponuojami N. Daugėliškio kaimo seklyčioje).

„Laisvo laiko neturiu ir dabar. Braižau, piešiu, trinu, vėl braižau ir taip kiekvieną dieną“, – sako Natalija. Gausybė moters darbų puošia namus, dažnai puikuojasi įvairiose parodose. Pragyventų metų našta jos neslegia, daug ateities planų, nenuveiktų darbų. Didžiausias džiaugsmas – vaikai ir anūkai (2 dukros ir 10 anūkų), kurie neužmiršta, dažnai aplanko.

Stanislavą Juršėnienę netikėtai užklupome namuose besimeldžiančią, su rožiniu rankose. Viešnias tiesiog pakerėjo moters nuoširdumas, svetingumas. Stanislava pagimdė, užaugino, išleido į gyvenimą 4 vaikus, kuriais su vyru labai didžiuojasi. Švara ir šiluma namuose, į kuriuos bet kada gali užsukti. Tai Daugėliškio kaimo senbuvė šeima, kuri galėtų būti pavyzdžiu kitoms.

80-ies metų sulaukusi moteris, nors ir skaudančiomis kojomis, lyg bitelė sukosi savo namuose, stengdamasi kuo gražiau priimti, pavaišinti. Sveikinimai, eilės, dainos, pašnekesiai apie motinystę, nukėlę tąkart į praeitį, kartais sugraudindavo, kartais pralinksmindavo.

Pamaloninta moterų vizito, Stanislava dėkojo, kad ją aplankė ir pagerbė. „Tai neįtikėtina, niekada šitaip nebuvo“, – ašarodama džiaugėsi keturių vaikų mama.

Kazimiera Danutė Pajarskienė – 5 vaikų motina, sulaukusi 11-os anūkų ir 2 proanūkių. Jau 43-eji metai, kai moteris vėl gyvena savo gimtinėje, Naujajame Daugėliškyje. Moteris labai džiaugėsi, kad ją prisiminė ir vis tvirtino, jog ji nieko ypatingo nėra padariusi ir nenusipelnė tokios pagarbos. Gražių sveikinimo žodžių, eilių ir dainų sujaudinta Motina graudinosi ir daugiausiai kalbėjo apie savo dviejų vaikų netektį. O auginti vaikus ir nudirbti visus darbus vienai nebuvo sunku, nes tuomet turėjo sveikatos ir tikslą – eiti pirmyn, o vyras mokinosi. Dabar, nors sveikata jau ir nebe ta, moteris  vis dar trykšta optimizmu ir sako, kad gal dėl to ir su ligomis lengviau susitvarkanti. Kazimiera labai džiaugiasi, kad gerai sutaria su sūnumi Kęstučiu ir jo šeima, su kuriais dabar kartu gyvena.

Tokiems gražiems susitikimams tereikia šiek tiek lėšų ir didžiulio noro bei laiko. Su Motinomis praleistas sekmadienis – ne vėjais praleistas laikas. Tai – patirtis, tai emocijų galybė ir postūmis nesustoti pusiaukelėje.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje