Po šio savaitgalio liūčių reikia jau atsisveikinti su pavasariu, o po savaitės, esant tokiai temperatūrai, jau sutiksime fenologinį vidurvasarį. Erškėtrožės yra sukrovusios gana nemažus žiedpumpurius. Gamta mūsų geografinėje juostoje eina ta linkme, kad turėsime trumpus pavasarius ir rudenius, bet ilgas vasaras ir žiemas. Šis pavasaris, ko gero, bus vienas iš trumpiausių. Meteorologai pranašavo šaltą gegužę, o ji priešingai – ne tik šilta, bet praktiškai be šalnų. Nesiseka sinoptikams, kaip jie daro, pagal daugiamečių stebėjimų vidurkius prognozuoti ilgalaikius orus. Kad pavasaris baigiasi, teigia ir bitininkai. Nužydėjus kaštonams, baigiasi pavasarinis medunešis.

Gegužė buvo palanki sodams. Žydint vaismedžiams ir vaiskrūmiams, beveik visuomet užklumpa šalnos. Šiemet jų tik atskirose vietovėse buvo, o svarbiausia – medeliai gerai peržiemojo ir kas pernai silpnai arba visiškai nežydėjo – dabar skendi žieduose. Tai pasakytina apie slyvas, vyšnias, trešnes. Žinoma, didelę dalį būsimo derliaus, jeigu nebuvo nupurkšti, pasiims įvairūs kenkėjai ir ligos. Dar galima vaismedžius nupurkšti, dar nevėlu. Kenkėjų atakoms, kaip niekuomet, palankios sąlygos. Beje, jau spėjome pajusti uodų antpuolį ir labai anksti pasirodžiusius aklius, bimbalus, sparvas.

Daug jėgų reikės skirti daržininkams ir gėlininkams ne tik naikinant kenkėjus ir ligas, bet ir neleidžiant įsigalėti piktžolėms. Nutirpus sniegui, žemės paviršius buvo išraižytas kurmių ir pelinių graužikų labirintais. Kai žemė neįšalusi, galima prognozuoti, kad kurmių, pelinių graužikų populiacijos bus stipriai pagausėjusios.

Reikia manyti, kad ką buvome suplanavę pasėti, pasodinti, tai jau padaryta. Turbūt dauguma skaitytojų yra pastebėję, kad kasmet ženkliai didėja sėklų kainos. Už keletą sėklyčių pakuotėje reikia „suploti“ nemažus pinigus, bet nei gero daigumo, nei ypatingo derliaus, nei atsparumo ligoms kažkodėl nepastebima. Toks įspūdis, kad nemaža dalis kainos tenka pakuotei. Todėl nemaža dalis augintojų patys užsiaugina pamėgtų kultūrų sėklų, nežiūrėdami, kad dabar dominuoja hibridinės.

Na, o gamtoje dabar tiek visko įdomaus – tiek garsų, spalvų, kad sunku ką nors išskirti. Dauguma sparnuočių pritilo, nes peri, o juos pakeitė neseniai atskridusios rūšys (devynbalsės, pečialindos, tošinukės, volungės, griežlės). Dauguma žvėrių jau turi jauniklius. Tik vienas mūsų krašto žvėrelis tik dabar bunda iš žiemos įmygio. Tai didžioji miegapelė, kuri, deja, mūsų rytinėje Lietuvos dalyje negyvena. Tad be darbų, kurių visais metų laikais apstu, dažniau pabuvokime gamtoje, kol neįsigalėjo vasaros  karščiai. Prasidėjus maudymosi sezonui, būkime atsargūs vandens telkiniuose.