Skip to content

Šeimos namai – tai jos nu­eito kelio atspindys

MI informacija

Žydinčių vyšnių metas – vienas gražiausių, talpinantis savyje taurius jausmus, atgimimą, laukimą, viltį ir, žinoma, meilę. Tai toks metas, kada viskas žmogų jaudina daug stipriau, kai kiekvienas kvapas, žodis, reginys ar garsas suvokiamas kur kas emocionaliau. Tokį jautrų metą pasirinkta švęsti ar minėti ir Šeimos dieną. Turbūt tai taip pat svarbu, nes ir pati šeima kupina paslapčių, nežinomybės, kaskart atsiskleidžiančių tūkstančiais įvairiausių naujų pojūčių. Ir tai ne tik džiaugsmas… Būna ir skausmo, ir kančios, ir liūdesio bei nusivylimų, kartais užklumpa net slegianti neviltis. Bet Vidiškių gimnazijos vaikai sako, kad nepaisant nieko, svarbiausia – mylinti Šeima.

Penktadienio pavakarę Vidiškių miestelio bendruomenės bei aplinkinių kaimų bei vienkiemių tėveliai, mamytės, seneliai ir senelės, tetos, dėdės ir kiti giminaičiai spaudėsi miestelio kultūros centro salėje, mat visiems rūpėjo pamatyti ir išgirsti jauniausiųjų šeimų atstovų pasirodymą. Gimnazijos ir kultūros centro – o gal tiesiog miestelio – renginių organizatorė Viktorija Bučelienė pasistengė, kad šventė, skirta Šeimos dienai, būtų išties šventiška ir įspūdinga, spinduliuojanti savitą nuotaiką. Turbūt daugiausia nemigo naktų ir sunkaus darbo valandų suskaičiavo, šiam pasirodymui ruošdamiesi vietos gimnazijos mokytojai – klasių auklėtojai, mat jie su savo auklėtiniais turėjo ne tik puikiai idėją išrutulioti, bet ją ir į menišką, gražiai atrodantį, puikiai skambantį ir daug meilės šeimai perteikiantį rūbą įvilkti. Visi pasirodymai buvo žavūs, emocionalūs ir jaudinantys. Ar visiems patiko? Kiekvieną pasirodymą lydėjo garsūs plojimai ir pasitenkinimo šūksniai. Gimnazijos darbuotojų kolektyvas bei Viktorija taip pat žiūrovams dovanojo gražų pasirodymą ir finalinę šventės dainą. Gražu, jautru, džiugu… Džiugu dar ir todėl, kad net ir Vidiškių miestelio kultūros centras nesutalpina visų meno mylėtojų.

„Šis renginys – visos gimnazijos bendruomenės kūrinys. Aš tik sulipdžiau viską į vieną visumą. Manau, kad visiems šeimos nariams ir Šeimos židiniui – namams, būtina skirti daug dėmesio kiekvieną dieną, kiekvieną valandą. Šeimos židinys – tai šiluma, tai prieplau­ka, kurioje visada esi laukiamas, jautiesi saugus, sušildytas artimųjų meilės. Ir ne tik vaikystėje, bet visą gyvenimą.

Nereikia kariauti, šeimos židinys – namai – ne mūšio lau­kas. Nors juose kartėlio daugiausia, bet ir laimės daugiausia. Visur kitur esi svetimas, tik namuose – savas. Tebūnie namai – mažas mūsų dangus! Kaip bitės renka medų, taip ir žmogus ku­ria savo namus neskubėdamas, metų me­tais. Ir tai natūralu, nes namai – tai jo nu­eito kelio atspindys. Puoselėkite, saugokite savo šeimos židinį ir būkite laimingi! Aukite kartu su savo vaikais, ne aukojant, o gyvenant savo gyvenimą ir tai sugrįš pačia didžiausia meile ir pagarba tėvams, kokios jie tik tegali norėti.

Tebūna Jūsų namuose ir vaikų krykštavi­mas, ir ramybės prie knygų valanda, tebūna Jūsų namai, pilni gyvenimo sau. Vadinasi, ir meilės visiems, kurie aplink Jus.

Kurti namus – tai nebūtinai statyti namą. Kad namas virstų namais, kartais reikia visai nedaug: matyti ir girdėti, kuo ir kaip gyvena namiškiai. Laikyti savo sūnų – nors jam tik penkeri – sau lygiu. Paklausti, ko jis nori. Kartais iš mažo žmogaus mes galime išmokti daugiau, nei iš išminčiaus. Galbūt iš pasakos išminties, pasakytos tyliu mamos balsu, jis būdamas suaugęs, vis dar sem­sis tvirtybės? Ar ne geriau maži, bet šilti ir jaukūs namai? Namai, kurių akys sklidinos meilės ir supratimo? Tokie namai nuolat kvies pareiti. Būkite laimingi savo namuose ir su savo mylinčia šeima“, – mintimis dalinosi ir visiems linkėjo Viktorija Bučelienė. 

Autorės nuotr.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje