Skip to content

Apie begalinę meilę

MI informacija

 

Lietuvos abiturientai laikė pirmą egzaminą. Tai buvo anglų kalbos egzaminas. Šiaip jau normaliose, gal teisingiau – save gerbiančiose valstybėse iki šiol labiausiai gerbiamas yra gimtosios, arba valstybinės, kalbos egzaminas. Bet juk atėjo tolerancijos laikai ir todėl laikas pamiršti nacionalistines nuostatas.

Būtent tokios nuostatos trukdo klestėti vieningai Europai. Šiomis dienomis viename portale teko skaityti užsienio „eurointegrasto“ straipsnį. Kadangi tas portalas savo medžiagų cituoti neleidžia be atskiro leidimo, tai jo pavadinimo nerašysiu: nėra reikalo reklamuoti be reikalo susireikšminančių. Pagrindinė straipsnio mintis: nacionalistinės valstybės, visų pirma tokios kaip Vokietija, pirmiausia rūpinasi savo šalimi ir tai gresia Europos Sąjungai, kurioje turėtų viešpatauti tolerancijos dvasia.

Tolerantiškų valstybių Europoje netrūksta. Štai Didžioji Britanija be didelio vargo suteikia savo pilietybę pabėgėliams iš įvairių šalių. Ne tik pilietybę, bet ir, kaip dabar įprasta sakyti, socialines garantijas. Duoda nemokamą butą, duoda visokių pašalpų, kurias gaudami pabėgėliai naujojoje tėvynėje išgyvena nedirbdami.

Tiesa, kartais pasitaiko nesusipratimų. Štai Londone du imigrantai viduryje baltos dienos ir viduryje gatvės nudūrė anglų karį ir nupjovė jam galvą. Šitaip jie protestavo prieš Didžiosios Britanijos dalyvavimą Afganistano ir Irano karuose. Londono policija jau išsiaiškino ir daugiau asmenų, prisidėjusio prie šio „konflikto“. Visi jie – atvykėliai iš Afrikos. Bet tai, žinoma, yra išimtis.

Išimtimi Švedijos valdžia vadina ir jos šalyje kilusias imigrantų riaušes: naktimis Stokholme ir kituose miestuose deginami automobiliai, daužomi parduotuvių langai mėtomi akmenys į policininkus. Viskas kilo po to, kai Švedijos policija nušovė peiliu jai pasipriešinusį imigrantą. Vadinasi, tai irgi yra protestas prieš žmogaus teisių pažeidinėjimą ir policijos žiaurumą: reikėjo nešaudyti, gal tas žmogus nieko nebūtų papjovęs.

Vienas aukštas Švedijos pareigūnas jau paaiškino, kad dėl kelių padegtų automobilių (na, kokio šimtuko per naktį) ar išdaužtų langų Švedija nekeis savo tolerantiškos politikos ir toliau suteiks prieglobstį pabėgėliams iš skurdžių šalių. Švedijoje paprasčiausiai reikia mažinti socialinę atskirtį, ir tada bus gerai. Aišku, sakė tas pareigūnas, kai imigrantų jaunimas niekur nedirba ir nesimoko, tai ir kyla tokių konfliktų.

Kodėl tas jaunimas nenori mokytis, nors tam Švedijoje sudaromos visos sąlygos, pareigūnas negalėjo arba nenorėjo pasakyti. Tai, aišku, tolerantiškai visuomenei nesvarbu. Svarbiausia yra suteikti pabėgėliams būstą ir pašalpas, o paskui viskas susitvarkys. Kaip susitvarkė Prancūzijoje, kurioje atvykėliai iš pietų šalių prieš keletą metų irgi sudegino nemažai automobilių, protestuodami prieš policijos veiksmus.

Matyt, tolerantiškoje valstybėje policija turėtų švelniau elgtis su atvykėliais, neužmiršti, kad reikia gerbti žmogaus teises.

Štai ir Lietuvoje viename leidinyje pasirodė straipsnis pavadinimu „Vilniaus merija sprendžia, kurį rajoną atiduoti afrikiečiams“. Tiesa, paskui pasirodė, kad žurnalistai, kaip neretai būna, pavadinime šiek tiek perdėjo, Vilniaus merija ruošiasi afrikiečiams skirti tik patalpas jų bendruomenei. Bet aišku, kad anksčiau ar vėliau panašių rajonų Lietuvos miestuose atsiras ir be merijų pastangų, nes atvykėliai, kaip rodo kitų šalių patirtis, patys pasirenka, kuris miesto rajonas jiems patraukliausias.

O imigrantų ilgai laukti nereikės. Nedarbo kamuojamoje mūsų šalyje darbdaviai jau negali surasti darbininkų. Ir tai suprantama: argi, sakysim, diplomą (ar net du) turinti socialinė darbuotoja eis dirbti į kokią parduotuvę kasininke? Ne, ji verčiau gyvens iš bedarbio pašalpos. O tokias vietas, į kurias neina dirbti diplomuoti mūsų specialistai, kažkas turės užimti. Tad laukiame atvykėlių iš tolimų šalių.

Neužmirškime, gerbiamieji, kad tolerantiškos politikos tokios atvykėlių atžvilgiu smerkimas gali būti prilygintas tautinės neapykantos kurstymui, už ką yra baudžiama. Todėl sutikime, kad svarbiausia abiturientams yra anglų kalba, kad jie galėtų bendrauti su esamais ir ypač būsimais Lietuvos piliečiais iš tolimos Afrikos ir ne mažiau tolimos Azijos. Incidentų, ko gero, bus, bet jų bus tuo mažiau, kuo tolerantiškesni būsime mes patys.

Galų gale, net jei bus sudegintas vienas kitas automobilis – tai juk Lietuvoje automobilių parkas labai senas, jį laikas atnaujinti.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *