Šiandien, gegužės 14 d., įsigaliojo naujas Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas. Į jį įrašius naujus, pigesnius vaistus, gamintojams sumažinus deklaruotas kainas ir deklaravus nuolaidas, pacientams padidėjo galimybė rinktis pigesnius vaistus. Vartojantiems kompensuojamuosius vaistus – nuo gegužės 14 d. apie 400 vaistų bus galima įsigyti be priemokos, apie 250 vaistų su priemoka iki 5 litų, jei jie yra kompensuojami 100 proc. Naujajame kainyne įrašyti 1876 vaistai, sudarytos 457 vaistų grupės pagal pavadinimą, vartojimo būdą, formą, paskirtį. Į kainyną įrašyti 103 nauji, pigesni generiniai vaistai (naujais prekiniais pavadinimais), 288 vaistams sumažėjo gamintojo deklaruotos kainos, 1025 vaistams sumažėjo bazinės kainos.

Kaip ir kam skiriami

Kompensuojamieji vaistai bei medicinos pagalbos priemonės gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu. Juos išrašo šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Kaip ir daugelyje Europos šalių, Lietuvoje kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B), įsigijimo išlaidos. Taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C), išlaidos.

Kompensuojamųjų vaistų statistika

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2012 m. kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos priemonėms įsigyti buvo išrašyta apie 12 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista apie 661 mln. litų, pacientai primokėjo už juos apie 159 mln. litų.

2012 m. net 1,15 mln. pacientų vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, o tai nei daug nei mažai – apie 38 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Daugiausiai kompensuojamųjų vaistų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės – praėjusiais metais juos vartojo 46 proc. visų vyresnių kaip 60 metų asmenų. Kompensuojamuosius vaistus taip pat vartojo 34 proc. darbingo amžiaus asmenų ir 20 proc. vaikų.

Kokius vaistus pasirinkti 

Įsigyjant vaistus (ne tik kompensuojamuosius), dažnai galima pasirinkti vaistą pagal gamintoją ir kainą. Todėl ligonių kasos primena, kad kiekvienas pacientas savo gydytojo ar farmacijos specialisto turėtų pasiteirauti, ar jam skirtas vaistas turi analogų, už kuriuos primokėti reikėtų mažiau.

Pagal dabar galiojančią tvarką, vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. Monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje – brangesnieji. Visiems Lietuvoje parduodamiems vaistams keliami nustatyti kokybės reikalavimai, todėl ir pigesnis vaistas yra toks pats kokybiškas (atitinka reikalavimus), kaip ir brangesnis.

Be to, pacientui svarbu žinoti, kad visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje. Vaistinėms privalu turėti visų vaistų, įrašytų į Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Šiame sąraše yra kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms, virškinimo trakto ir metabolizmo ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas.