Skip to content

Gerosios Sekminių dvasios skrydis virš Meironių

 

Kaip jau buvo rašyta, sekmadienį Meironyse vyko tradicinė Sekminių šventė, kurią surengė Aukštaitijos nacionalinio ir Labanoro regioninio parkų direkcija kartu su kaimo bendruomene.

Sekminės – Šventosios Dvasios atsiuntimo apaštalams šventimas. Tai viena iškiliausių pavasario švenčių, kuri nuo senų laikų buvo švenčiama daugelyje Lietuvos kaimų, kai džiaugtasi po žiemos atgimstančia gamta. Tądien berželiais, turinčiais didelę gyvybinę galią, išpuoštų sodybų šeimininkai vieni kitiems linkėjo Dievo palaimos ir gero derliaus. Kai kur Sekminės buvo vadinamos piemenėlių švente, nes po jos prasidėdavo ganiava.

Kiekvienas kaimas savaip švęsdavo Sekmines. Mūsų rajone ta diena populiariausiai būdavo pažymima Meironių kaime, nes jos metu dauguma sodybų šeimininkų, savo karvutes papuošę gėlių vainikais, plukdydavo per Lūšių ežerą į Pabiržės pusiasalio ganyklas, kur jos ganydavosi iki vėlyvo rudens. Tai būdavo nepaprasto grožio reginys, kurio pasižiūrėti sugužėdavo daugybė žiūrovų iš visos Lietuvos. Bet laikui bėgant, kažkada buvusios gausios nuolatinių kaimo gyventojų gretos išretėjo, o su jais sodybose ir karvutės baigia išnykti. Dar užpernai tik dvi karvutės šiame rituale „gynė“ kaimo garbę. Pernai jau nebeliko nė vienos. Šiemet vienos sodybos šeimininkai buvo numatę šventiškai papuošę savo žalmargę išlydėti į ganiavą, bet dėl pernelyg karšto oro jos nepavyko išvesti iš tvarto. Bet dėl to šventės tradicija nebuvo pažeista.

Jau po pietų kaimo gale, prie autobusų stotelės, išsibarstę sveteliai ir iš žydinčių pienių ar kitokių gėlių nusipynę vainikus bei į rankas pasiėmę berželių šakeles, darnia eisena, palydint armonikos garsams, patraukė per kaimą į kitą jo galą prie Lūšių ežero. Šią eiseną per kaimą, pasipuošusį žydinčių obelų, vyšnių, slyvų ir kaštonų kvapiais žiedais, vedė pagrindinė šventės organizatorė Sigutė Mudinienė su „Čiulbutės“ ansamblio dalyviais. Šiemet kartu ėjo gausus būrys dainininkų ir muzikantų iš Visagino, Zarasų bei Vilniaus. Eidama per kaimą, eisena berželiais kaišė sodybų gaspadorių kiemų prieigas, linkėdami jiems laimės, sveikatos ir gero derliaus bei siūlydami prisidėti prie eisenos. Tad jos gretos pavirto į ilgoką virtinę, kurią įprastoje šventės vietoje pasitiko aplinkinių kaimų gyventojai, nespėję prisijungti prie žygiavusiųjų.

Šventę pagal pastarųjų metų tradiciją pradėjusi S. Mudinienė pasidžiaugė, kad šiemet, kaip reta, sulaukta gausaus būrio daininkų bei muzikantų iš svetur. Šventėje panoro dalyvauti Zarasų kultūros centro folkloro ansambvlis „Seluona“, Visagino kultūros centro totorių ansamblis „Miras“, Vilniaus Šeškinės instrumentinis ansamblis „Bočiai“ bei Visagino kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Samanyčia“.

Pirmiesiems garbė pradėti šventę buvo suteikta zarasiškiams. Jų falkloro ansamblio „Seluona“ skambiabalsiai daininkai, pritariant muzikantams, padovanojo ne vieną populiarią lietuvių liaudies dainą. Daug plojimų susilaukė ir šio ansamblio jaunieji dainininkai, užtraukę keletą tradicinių piemenėlių dainų. Maloniai buvo sutiktas pirmą kartą į šventę atvykęs Visagino totorių ansamblio „Miras“ pasirodymas. Jo dalyviai dainavo savo tautiškas populiarias ir skambias dainas. Šio ansamblio jaunieji dalyviai žaliojoje vejoje dar atliko ir kelis tautinius šokius. Lūšių ežero pakrantėje skambiai nuaidėjo taip pat pirmą kartą šventėje dalyvavusio Vilniaus Šeškinės „Bočių“ ansamblio atliktos populiarios melodijos.

Svečių pasirodymą užbaigė taip pat Lietuvoje populiarumo nesokojanti Visagino liaudiškos muzikos kapela „Samanyčia“, vadovaujama Aurimo Gudo.

Po beveik dvi valandas skambėjusių dainų ir muzikos, svečiai ir žiūrovai pagal tradiciškai buvo vaišinami iš 200 kiaušinių paruošta kiaušiniene. Pernai ją beruošiant buvo užklupęs gausus lietus. Šiemet jis užklupo ja besivaišinant. Bet šventės dalyviai ragavo ne tik kiaušinienės. Jau pliaupiant lietui, prie bendro stalo, įrengto palapinėje, juos pakvietė kaimo išradingos šeimininkės, kurios buvo paruošusios įvairių patiekalų bei skanėstų. Visiems besivaišinant, ir lietus kiek aprimo. Tad dar šventėje pavyko pasirodyti ir „Čiulbutės“ asambliečiams. Jie, palydėdami į namus šventės dalyvius, visiems linkėjo, kad ir kitąmet vėl drauge susirinkus būtų taip pat džiaugsmingai švenčiamos Sekminės.

Už aktyvų dalyvavimą šventėje ir padovanotas nepamirštamas akimirkas, ANP direkcijos vardu buvo įteiktos padėkos visų ansamblių vadovams. Jų susilaukė ir dosnios bei išradingos kaimo šeimininkės Genutė Markeliūnienė, Danutė Čeponienė, Stasė ir Laimutė Banienės. Padėkos raštas buvo įteiktas ir kaimo bendruomenės pirmininkei Irenai Lukoševičienei, kuri aktyviai talkino šventės organizatoriams, ruošiant šį renginį.

Autorės nuotr.

 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje