Po kurio laiko dėl objektyvių priežasčių ir išsprendus įvairius organizacinius ir finansinius klausimus, vėl atgyja Ignalinos aerodromas, kurio padangėje, kaip ir ankstesniais metais, netrukus galėsime stebėti įvairių orlaivių bei skraidyklių viražus, parašiutininkų bei sklandytuvų varžytuves ir kitokius metalinių paukščių renginius.

Praėjusį sekmadienį, gaivinant buvusį aerodromo šurmulį, padaryta gera pradžia, nes čia vyko mokomųjų palydovų, raketų ir bepiločių orlaivių bandomieji skrydžiai. Jų stebėti ir padėti organizuoti atvyko Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius Vidmantas Tomkus, Lietuvos kosmoso mokslo ir technologijų instituto, Lietuvos Etnokosmologijos muziejaus, UAB „Pakilimo takas“ atsakingi darbuotojai, o į parengiamuosius skrydžius susirinko 16 bepiločių orlaivių konstruktorių komandų iš įvairių aukštųjų technikos mokyklų, paskatintų Ūkio ministerijos ir Mokslo bei inovacijų agentūros, siekiant labiau sudominti jaunimą prisidėti prie aukštųjų technologijų plėtros Lietuvoje.

Kaip MI pasakojo Lietuvos kosmoso asociacijos direktorius V. Tomkus, įvairių asociacijos organizatorių didelių pastangų dėka pavyko įteisinti Ignalinos aerodromą, kaip vienintelę privačią skraidymo zoną Lietuvoje, kurioje leista apriboti kito oro transporto skrydžius. Čia dabar bus galima atlikti bepiločių orlaivių ir raketų, taip pat mokomųjų palydovų skrydžius iki 22 km aukščio ir 20 km spinduliu, gavus raketinių variklių naudojimo licenciją.

Džiaugiasi šiais teigiamai išsisprendusiais klausimais ir Ignalinos aerodromo įkūrėjas Rimvydas Maciulevičius. Jam dabar lengviau dirbti kartu su UAB „Pakilimo takas“ energingu atstovu, kuris vykdo „Ignalinos centro“ skrydžių direktoriaus pareigas. Jis pradėjo aktyviai rūpintis, kad būtų užbaigtas statyti viešbutis ir kiti statiniai. Planuojama, kad centro teritorijoje bus sukonstruotas dar vienas angaras, po dangumi įsteigtas muziejus, pastatyti dar keli gyvenamieji namukai, įkurta jaunųjų sklandytojų mokykla, įrengta žaidimų aikštelė ir užveistas parkas, kuriame bus pastatytas paminklas visiems Lietuvos aviatoriams. Žodžiu, aerodromo įkūrėjas ir jo partneris Žilvinas Varanka brandina daug puikių idėjų, kad aerodromas būtų patrauklus turistams, įvairių pomėgių lankytojams bei įvairių šakų aviatoriams.

Praėjęs sekmadienis labiau buvo panašus į generalinę repeticiją, ruošiantis liepos 6 d. surengti iškilmingą asociacijos mėgėjų ir profesionalių aviatorių šventę, skirtą Lietuvos lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui pažymėti.

Kaip ir buvo tikėtasi, daugiausiai dėmesio tądien susilaukė pirmosios lietuviškos raketos paruošimas startui. Į ją buvo įmontuotas vokiškas variklis, kad raketa sėkmingai nusileistų. Kai nutiestu kabeliu buvo uždegta specialiu kuru pripildyta kapsulė, po kelių sekundžių beveik 1,5 m aukščio raketa švilpdama žaibu nėrė į padangę. Šį momentą foaparatais sunku „sugauti“. Tik gal LRT operatoriui Skirmantui Pabedinskui pavyko, jo filmavimo kamera raketą „sugavo“. Kaip nustatė elektroniniai laikrodžiai, raketa buvo pasiekusi apie 1,5 km aukštį, o po to, išsiskleidus parašiutėliui, pradėjo leistis žemyn, bet stiprokas vėjas ją nunešė už aerodromo ribų ir ji įstrigo aukštų pušų viršūnėse. Kitas bandymas buvo sėkmingesnis, raketa nusileido ant aerodromo skraidymo tako.

Po raketos startų dar visą popietę vyko varžytuvės tarp jaunųjų bepiločių orlaivių konstruktorių. Sėkmingiausiai pasirodžiusioms komandoms bus suteikta teisė dalyvauti finaliniame konkurse, kuris vyks liepos 6 d.

Autorės nuotr.